Vis tik dar daugiau dirbtinį intelektą naudoja Latvijos moksleiviai (49 proc.). Lyginant su Lietuva ir Latvija, Estijoje jį į pagalbą pasitelkia mažiausiai apklaustųjų – 39 proc.
Projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė sako, kad dirbtinis intelektas tarp moksleivių jau seniai nebėra naujiena.
„Tyrimas parodė, kad nieko apie DI ir jo įrankius nėra girdėję vos 3 proc. Lietuvos moksleivių. Galime drąsiai teigti, kad DI iš esmės keičia ugdymo procesus. Žinant, kaip teisingai išnaudoti DI teikiamus privalumus, moksleiviai gali praplėsti savo mokymosi galimybes, pritaikyti mokymąsi asmeniniams poreikiams“, – pranešime cituojama E. Tamelytė.
Anot tyrimo, DI įrankius visose trijose šalyse (vidutiniškai 14 procentinių punktų) dažniau naudoja vyresnio amžiaus (17–19 m.) moksleiviai, lyginant su žemesnių klasių moksleiviais (14–16 m.). Dažniausiai mokymosi reikmėms DI ir jo įrankius Lietuvos moksleiviai naudoja 1–2 kartus per mėnesį (36 proc. apklaustųjų).
Kiek mažesnė dalis apklaustųjų – 26 proc. – sako, kad šią technologiją naudoja pramogoms. Taip pat daugiau nei penktadalis (23 proc.) Lietuvos moksleivių naudoja DI įrankius, įdiegtus jų išmaniuosiuose telefonuose. Penktadaliui Lietuvos moksleivių DI talkina kiekvieną dieną namų rutinoje.
Bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu apklausą šių metų rugpjūtį internetu atliko bendrovė „Norstat“. Tyrimas reprezentuoja 14–19 m. amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 930 respondentų.
Kai, nieko nebemoko pedagogas, kas belieka, mokinys turi suktis iš padėties.