LiJOT prezidento Domanto Katelės teigimu, šalies jaunimui atstovaujančios organizacijos jau ne vienerius metus kalba apie iniciatyvą „Vote16“. Pasak jo, tokia praktika jau veikia kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o Europos Parlamentas (EP) skatina valstybes nares keisti savo politiką jaunimo atžvilgiu.
„Matome, kad tos valstybės, kurios yra patvirtinusios ir pakeitusios savo įstatymus – leidusios balsuoti nuo 16-os metų – jau skina to vaisius ir pelno dividendus. Pavyzdžiui, Estija, kur 16–17 metų jauni žmonės balsuoja kur kas aktyviau už tuos, kurie yra vyresni“, – aiškino LiJOT prezidentas.
Klausiamas, ar tokie pokyčiai paskatins Lietuvos jaunimą labiau įsitraukti į politiką, D. Katelė teigė suprantąs realybę – kad tai „nebus panacėja“. Tačiau, akcentavo jis, amžiaus kartelės mažinimas būtų itin svarbus žingsnis pirmyn.
ELTA primena, kad pernai Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti jau artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.
Ši Konstitucijos pataisa įsigaliojo pernai gegužės mėnesį. Iki šiol, pagal Konstituciją, į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik 25 metų sulaukę asmenys.
Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.
