Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, vasarą tarnybos klientų gretas gausiau papildė studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigę jaunuoliai.
„Absolventai, nespėję įsidarbinti studijų metu arba norintys ilgiau pailsėti, pakeliauti, dar kiti mąstantys toliau tęsti studijas, neskuba šiltuoju sezonu ieškotis darbo ir priimti darbo pasiūlymų, nors šią vasarą padidėjusi samda kur kas palankesnė darbo ieškantiems žmonėms. Visgi daugiausiai iššūkių kelia profesinio parengimo neturintys jaunuoliai, kurie sudaro daugumą – net 63 procentus“, – pranešime teigė G. Sinkevičė.
Anot Užimtumo tarnybos, joje registruoti 10,7 tūkst. jaunų asmenų iki 24 metų dėl kompetencijų stokos galėtų dirbti tik žemos kvalifikacijos darbą, nes nėra įgiję jokios profesijos. Su aukštuoju išsilavinimu rugpjūčio pradžioje darbo ieškojo ir 2,3 tūkst. absolventų – tai 12,5 proc. daugiau nei pernai, o profesinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius padidėjo 10 proc. (iki 4 tūkst.).
Remiantis tarnybos duomenimis, jaunimo nedarbo skaičius, palyginti su pernai metų statistika, šiemet didesnis 35 iš 60 savivaldybių. Labiausiai jis augo Kalvarijoje (63,5 proc.), Kazlų Rūdoje (56,6 proc.), Pakruojyje (49,3 proc.), Kelmėje (43,5 proc.), Pagėgiuose (36,4 proc.), o sumažėjo Elektrėnuose (32,5 proc.), Varėnoje (32,5 proc.), Visagine (25,7 proc.), Skuode (24 proc.), Palangoje (20,9 proc.).
Didžiausia darbo ieškančio jaunimo dalis fiksuota Šiaulių rajone (24,2 proc.), Širvintose (24,2 proc.), Plungėje (10,7 proc.).
Per septynis mėnesius daugiau nei vieną kartą bedarbio statusu buvo registruota 1,8 tūkst. 16-24 m. amžiaus jaunuolių – tai yra 6,5 proc. šiais metais grįžo į Užimtumo tarnybą per pusę metų. Daugiausiai tokių asmenų buvo didmiesčiuose – Vilniuje (336), Kaune (282) ir Klaipėdoje (109).
Taip pat kas trečiam (36,3 proc.) iš 27,4 tūkst. per septynis mėnesius įregistruotų jaunuolių buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Yra nemažai jaunimo galvojančio, kad žiūrėdami tiktokus pragyvens.