Arina yra viena iš Lietuvos studenčių, kuri buvo atrinkta į Southwestern Advantage (SWA) studentų vasaros programą pardavinėti edukacinių knygų Jungtinėse Amerikos Valstijose vasaros atostogų metu. Ši programa suteikė jai galimybę patobulinti bendravimo, tarptautinių pardavimų bei verslumo įgūdžius, be to, tai buvo proga nemažai pakeliauti ir pamatyti pasaulį kitu kampu. Su šia programa ji dirbs antrus metus. Apie tai ir kalbamės su kraštiete Arina.
– Tavo gimtinė yra Rokiškis. Papasakok trumpai apie savo vaikystę: ar turi brolių ir seserų, kuo svajojai būti užaugusi?
– Nuolat juokauju, kad esu šeimos lepūnėlė, nes esu vienturtė. Augdama turėjau nuostabių draugų, su kuriais dar iki šiol palaikome artimus ryšius. Baigiau Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnaziją, iš kurios išsinešiau šilčiausius prisiminimus ir susikūriau draugų ratą, su kuriais nuolat susitinkame, kai atvažiuojame aplankyti artimųjų. Baigiau ir Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklą, kurioje praleidau daugiau nei 10 metų grodama smuiku.
Vaikystėje svajojau būti kosmonaute, kirpėja, paauglystėje pradėjau domėtis fotografija. Niekad nebuvau apsisprendusi, kuri sritis tikrai mano. Mokykloje mokiausi gerai, tad pasirinkimo spektras buvo didelis.
– Kokios srities studijas pasirinkai ir kodėl?
– Dvyliktoje klasėje vis dar nežinojau, ką norėčiau studijuoti, vis dėlto pradėjusi domėtis, ką siūlo Lietuvos kolegijos ir universitetai, sustojau ties mintimi, jog būtų labai įdomu išbandyti marketingo specialybę. Žodis „marketingas” buvo negirdėtas, o aprašymas labai įdomus, tad nusprendžiau, jog noriu tai studijuoti. Labai džiaugiuosi savo sprendimu, nes šiuo metu negaliu įsivaizduoti kito varianto. Pirmame kurse spėjau baigti gretutines studijas Verslumo akademijoje. Jų metu buvo suformuoti vadybos pagrindai, visos teorinės žinios, įgytos studijų metu, ten buvo pritaikytos praktiškai. Smagiausia yra tai, kad čia susirenka studentai iš pačių įvairiausių studijų programų – nuo kūrybinių industrijų iki teisininkų.
Pasibaigus ekstremaliai situacijai dėl COVID-o ir sugrįžus toliau studijuoti auditorijose, supratau, jog dar nebuvau išnaudojusi visų studentės galimybių, tad būdama trečio kurso studentė universitete nusprendžiau dar pradėti mokytis multimedijos techniko profesijos Kauno informacinių technologijų mokykloje. Nes kada daugiau, jei ne dabar?
– Ir kaip atrodo tas studentiškas gyvenimas? Ar turi patarimų jauniems moksleiviams, kurie tik ruošiasi studijuoti?
– Išvykus į didmiestį buvo labai keista. Mokykloje visus gerai pažinojau, o naujame mieste viskas nauja – atsiveria daug įvairių galimybių bei pažinčių, tereikia spėti viskuo naudotis. Studijuojant supranti, kad nebesi mokyklos suole, pradedi į viską žiūrėti atsakingiau, pajunti, ką reiškia būti suaugusiu.
Jei galėčiau sugrąžinti laiką, dalyvaučiau kiek įmanoma daugiau programų, kurios yra skirtos studentams. Tiek universitetai, tiek kolegijos siūlo pusmečiui ar metams išvykti su programa ERASMUS studijuoti į kitą šalį, kur galima stipriai patobulinti anglų kalbos žinias, pakeliauti ir pažinti naują kultūrą. Studijuojant galima išvykti ir su Work and travel programa vasarai į Ameriką užsidirbti pinigų ir pakeliauti. O Southwestern Advantage programa siūlo ne tik iškeliauti vasarai padirbėti ir pakeliauti, bet yra ir puiki vieta augti kaip asmenybei, susitikti su nuostabiais žmonėmis, kurie padeda tobulėti ir siekti išsikeltų tikslų.
– Papasakok daugiau apie patirtį Southwestern Advantage programoje. Kaip ten atsidūrei? Kaip atrodė tavo dienos šioje studentiškoje programoje? Ar sunku buvo? Ko išmokai? Ar grįžtum?
– Kai buvau pakviesta susipažinti su Southwestern Advantage programa, ji iškart mane sudomino – tai apie žmones, kurie pasitiki savimi, daro tai, kas jiems įdomu. Išgirdusi pasakojimus iš studentų, kurie jau ne vienerius metus dalyvauja šioje programoje, gauna apdovanojimus po vasaros darbų, kartu jiems atsiveria didesnės karjeros galimybės, iškart sutikau dalyvauti atrankoje.
Į programą buvau atrinkta pernai gruodžio viduryje, tad prie Kalėdų stalo buvo smagu giminaičiams pranešti, kad vasarai išvyksiu dirbti į Ameriką. Pagal šią programą turėjome pardavinėti amerikiečių šeimoms edukacines knygas. Iki vasaros daug mokėmės apie tai, kaip vyksta pardavimai, o tuomet pradėjome formuoti įpročius – kiekvieną dieną keltis tuo pačiu metu, atsikėlus iškart šokti po šaltu dušu, pasportuoti. Toks aktyvus gyvenimo būdas yra reikalingas vasaros metu, kad būtų lengviau įsivažiuoti į darbus. Kadangi visą vasarą dirbame door-to-door (liet. nuo durų iki durų) principu, kartais dienos atrodo monotoniškos, todėl išmokau kasdienybėje pamatyti mažus, tačiau gražius dalykus. Taip pat išmokau kontroliuoti savo požiūrį į tai, kas vyksta, nes dažnai nepagalvojame, kiek daug dalykų gali keisti mūsų požiūris!
Šiuo metu pati pradėsiu rinkti savo komandą antrai vasarai, dėl ko labai džiaugiuosi, nes ne tik įgausiu naujų žinių būdama vadovė, bet ir galėsiu padėti būsimiems SWA studentams pasiekti geresnių rezultatų.
– Ar iki SWA tau teko dalyvauti kokiose studentiškose programose?
– 2020 m. sausio mėnesį dalyvavau ERASMUS mainų programoje Rumunijoje, kuri truko savaitę laiko. Taip pat tų pačių metų pavasarį universitete buvau atrinkta išvykti pusmečiui studijuoti į Alikantę Ispanijoje su ERASMUS programa, tačiau prasidėjus pandemijai visi planai buvo atšaukti. Žinojau, kad būdama studentė tikrai dalyvausiu Work and travel programoje, kuomet studentai gali išvykti į Ameriką padirbėti vasarą, o po to skirti laiko pakeliauti. Taip ir įvyko, buvau pakviesta į Southwestern Advantage programą pardavinėti amerikiečių šeimoms edukacinių knygų.
– Ar šis darbas labai sunkus? Kas suteikdavo jėgų ir kodėl važiuosi antrai vasarai?
– Prieš išvažiuojant turime labai daug mokymų, kurie suteikia didelio pasitikėjimo savimi. Programa veikia daugiau nei 160 metų, tad viskas čia yra ištobulinta, tereikia pasitikėti vyresniais studentais, kurie dirbo ne vieną vasarą, ir patikėti visa sistema. Kartais pagalvodavau – ką aš čia veikiu? Keliam amerikiečių šeimų žinių lygį pardavinėdami knygas „nuo durų iki durų”. Kas gali būti dar keisčiau? Tačiau vis prisimindavau, kad tokį darbą dirbu ne viena. Vakarais būdavo smagu su kambariokėmis pasijuokti iš keistų dienos situacijų. Vis pajuokaudavom, kad mūsų diena kaip filmas – vieną akimirką galime juoktis, o kitą liūdėti. Niekad nesu pagalvojusi, kad galime išgyventi tiek daug emocijų per vieną dieną. Sunkiausia darbo dalis, kai esi vienas, eini nuo durų iki durų ir neturi su kuo pakalbėti, tuomet į galvą pradeda lįsti visokios mintys. Tuomet svarbu prisiminti, kokiu tikslu čia atvažiavom.
Antrai vasarai nusprendžiau važiuoti todėl, kad programoje dalyvauja tokie žmonės, su kuriais man gera būti, kurie padeda ir motyvuoja. Tikriausiai dar ir todėl, kad šiuo metu – tai geriausia galimybė tobulėti.
– Jei turėtum galimybę sugrįžti atgal į gimnazijos suolą, ar darytum kažką kitaip? Kas tai būtų?
– Kuo daugiau dalyvaučiau jaunimui skirtose veiklose ir užsiėmimuose. Nepaisant to, kad mokykloje dalyvavau visuose renginiuose, vis tik buvau drovi, dėl to už mokyklos ribų niekur nebuvau išėjusi, o būtent ten galima susipažinti su įvairiausiais žmonėmis, nes niekada negalime žinoti, kada ir kur gali prireikti žmonių pagalbos.
– Ko palinkėtum jauniems skaitytojams?
– Nebijokit eksperimentuoti! Išbandykite save įvairiausiose srityse, kartais spirkite sau, kad eitumėte ir darytumėte. Niekada nežinom, ar dar bus tokia pat galimybė vėliau, todėl verta ją išnaudoti dabar. Tikrai nežinom, kur vienas vienintelis „taip“ gali mus nuvesti. Tad kodėl neišbandžius?