Pabaiga. Pradžia 2016 08 30
Kunigo, poeto Justo Jasėno dovanoti leidiniai
Didžiąją gimnazijos unikalių leidinių kolekcijos dalį sudaro Kupiškio krašto kunigo, poeto Justo Jasėno dovanoti leidiniai (641 egz.). Iš jų 338 – su įžymių žmonių autografais, dedikacijomis. Kitą kolekcijos dalį sudaro vertingi meno albumai, istorijos, grožinės literatūros, religijos ir psichologijos mokslo leidiniai.
Leidinių su autografais kolekcijoje visuomet grožiuosi šviesaus atminimo kraštiečio teatro ir kino aktoriaus, režisieriaus Broniaus Gražio įrašu eilėraščių knygoje „Rieda saulė vakarop“. Autorius rašo: „…poetas poetui daug žodžių nerašo, tik gero palinki ir dar – pasirašo…“
Šią kolekciją sudaro mums visiems gerai žinomų Lietuvos asmenybių dovanoti leidiniai su autografais. Tai lietuvių dailininko grafiko ir režisieriaus Stasio Eidrigevičiaus, dailininko Valentino Antanavičiaus, fotografo, fotožurnalisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus, žurnalisto, laidų vedėjo, rašytojo Andriaus Tapino, vertėjos Lidijos Šimkutės, poetės, prozininkės, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės ir kitų autorių dovanoti leidiniai su šiltais, atvirais ir nuoširdžiais įrašais.
Analizuodama kolekciją pastebėjau, kad dovanotuose leidiniuose – daug kraštotyros informacijos. 1943 m. literatūros almanache „Varpai“ spausdinami kraštiečio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio poezijos tekstai. Aukštaitiška dvasia alsuoja išleista konferencijos medžiaga „Panevėžio krašto pedagogai“. Joje publikuojama informacija apie ikikarinės Lietuvos matematiką Antaną Nemicką. Tai tik maža dalelė informacijos apie šią kolekciją. Apie save liudija patys leidiniai, kuriuose – autorių šilti ir mieli įrašai.
Unikalūs leidiniai ir kitos informacinės laikmenos ugdymo procese
Kiekvienų mokslo metų pradžioje gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre 1 gimnazijos klasių ugdytiniams organizuojame integruotas pamokas. Gimnazistai supažindinami su bibliotekos ir skaityklos veikla. Nemažą dėmesį skiriame susipažinti su unikaliosiomis knygų kolekcijomis. Klausytojams mėgstu priminti vieną pavyzdį apie knygas. Vaikai yra liudininkai, kaip keitėsi informacinės technologijos: kompiuteriai, telefonai. Kiekvieną dieną į mūsų visų gyvenimus ateina vis pažangesnės technologijos, o pirmoji lietuviška knyga, išleista 1547 m., kaip laikmena šnarančiais popieriaus lapais išliko iki mūsų dienų.
Ar verta šiandien diskutuoti apie knygos išlikimą informacinių technologijų amžiuje?
Lietuvoje jau suskubta spręsti moksleivių mažėjančio skaitymo ir prastėjančio raštingumo problemas. Kaip gražaus braižo įrašo pavyzdį gimnazistams parodau kunigo Roberto Grigo knygą „Rekruto atsiminimai“, o iš poetės, prozininkės, JAV visuomenės veikėjos Alės Rūtos dovanotų leidinių kolekcijos – kalinių maldaknygę „Vilties maldos“, kuri yra parašyta ranka. Sugrįžtame prie vertybių, kurios turi išliekamąją vertę.
Jaunąją kartą žavi įžymybių autografai ne tik knygose, bet ir kitose laikmenose. Lituanistikos centro lankytojus supa fotografijos, vokai, paveikslai su autorių palinkėjimais ir autografais. Unikalią spaudinių kolekciją papildo kompaktinės plokštelės su autografais. Jas mums dovanojo laidų vedėja, etninės kultūros puoselėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Loreta Sungailienė, smuikininkas, muzikos atlikėjas, kompozitorius Linas Adomaitis, buvęs politikas dainininkas Antanas Nedzinskas ir kiti įžymūs žmonės.
Gimnazijos ugdymo procese svarbią reikšmę užima užsienio ambasadų Lietuvoje dovanoti leidiniai. Kolekcijoje – Vokietijos, Lenkijos, Kanados, Čekijos, Japonijos, Austrijos, Nyderlandų Karalystės ir kitų ambasadų dovanoti leidiniai, kompiuterinės laikmenos, atvirukų rinkiniai, ambasadorių laiškai ir kiti dokumentai. Užsienio ambasadų Lietuvoje dovanoti leidiniai turi ypatingą paklausą, todėl kiekvienais mokslo metais organizuojame jų parodas. Gimnazistai šiomis parodomis labiausiai domisi pavasarį, nes planuoja keliones į užsienio šalis, vėliau aptarinėja jų įspūdžius.
Rengdama šią publikaciją, bendravau su gimnazijos direktoriumi Gediminu Matiekumi. Kaip jis vertina unikaliąsias kolekcijas ir kokia jų reikšmė ugdymo procese? Švietimo įstaigos vadovas teigė: „Užsimezgė ir išsiplėtė bendradarbiavimo ryšiai ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio šalių įvairiomis institucijomis, įžymiais žmonėmis, gimnazijos bendruomenė sužinojo apie leidinius, kurių mes tikrai nežinojome. Tokios kolekcijos, kokią turime šiandien, finansine išraiška mes, biudžetinė įstaiga, neturėjome galimybių įsigyti. Leidiniai su autografais gimnazistams ir pedagogams įgyja gilesnę vertę ir prasmę, užsienio ambasadų Lietuvoje dovanoti leidiniai daugiau suteikia istorinių ir geografinių žinių. Žmonių, kurių šiandien jau nebėra tarp gyvųjų, leidiniai su autografais turi dar didesnę istorinę vertę. Tai Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko, poeto, dramaturgo Justino Marcinkevičiaus, rašytojos, dailininkės Jurgos Ivanauskaitės, kraštietės poetės, žurnalistės Elenos Mezginaitės ir kitų.“
Kolekciją papildo Maironio lietuvių literatūros, Rokiškio krašto muziejaus dovanoti leidiniai, kuriuose daug aukštaitiškos dvasios. Smagu, kad Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, istorikai Onutė Mackevičienė ir Valius Kazlauskas mums dovanoja kraštiečių leidinius su autografais, taip papildydami gimnazijos unikalią kolekciją.
Negalima nepaminėti ir šios gimnazijos buvusios mokytojos Jūratės Firienės dovanotų vertybių. Išliekamąją vertę turi „Juozo Tumo-Vaižganto raštų rinkiniai“ (atskiri tomai), išleisti 1922–1929 m., „Pragiedrulių“ 1–4 tomai, išleisti 1942–1944 m.
Įrašai Svečių knygoje
Sklaidant J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio svečių knygą, šildo atviri ir nuoširdūs įrašai. Tai dalis gimnazijos istorijos. Iš įrašų prisimename ir sužinome apie čia apsilankiusius rajono, Lietuvos ir užsienio įžymius žmones. Svečių knygą dažnai pavarto gimnazistai. Ši laikmena jiems yra savitas metraštis dar geriau pažinti įžymius žmones, o kartu ir įdomi projekto „Autografuoti leidiniai“ tąsa. Palinkėjimuose svečiai mums palieka dalelę savo širdies. Įrašai liudija, kad čia lankėsi žurnalistė, etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė, aktorius, skaitovas Petras Venclovas, geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė, atlikėjas, dainų ir muzikos autorius, prodiuseris Jurgis Didžiulis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, tinklaraštininkas, žurnalistas Andrius Užkalnis, žurnalistė, knygų autorė Ellen Cassedy, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas, verslininkas Algis Narutis, aktorius, teatro režisierius Ferdinandas Jakšys, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas ir kiti Lietuvos, užsienio bei rajono įžymūs žmonės.
Abiturientų autografai
Gimnazijos bibliotekininkėms kaupti įžymių žmonių autografus jau tapo malonia liga, kuri progresuodama pasiekia vis aukštesnę stadiją. Matant apčiuopiamus rezultatus, šis veiklos baras nesustoja. Daug diskusijų sukėlęs Rokiškio miesto švietimo įstaigų tinklo optimizavimo procesas irgi įprasmintas autografais. Kai gimnazijoje kūrėme Lituanistikos centrą, kaupėme ir populiarinome unikaliąsias kolekcijas, tuomet mūsų švietimo įstaiga vadinosi Rokiškio „Romuvos“ gimnazija. Paprašėme, kad paskutinė – istorinė – romuviečių abiturientų laida skaityklos Lituanistikos centrui dovanotų savo autografus. Gimnazistai padovanojo rėmelį, o jame – spalvinga iliustracija su abiturientų autografais…
Kitais mokslo metais šios tradicijos nenutraukėme. Vėl gavome abiturientų dovaną su autografais. Ji irgi buvo istorinė, nes po reorganizacijos mūsų įstaiga tapo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padaliniu.
Dabar kiekvienais metais per abiturientų Paskutinio skambučio šventę gauname išliekamąją vertę turinčią dovaną. Abiturientų autografų daugėja… Kas žino, gal šie žmonės taps įžymybėmis ir mes galėsime pasidžiaugti, kad turime jų autografus – bendravimo ir pagarbos apraiškas, iš kurių sklis aukštaitiška dvasia po visą pasaulį…
Unikali kolekcija – bendruomenės narių malonus rūpestis…
Kai spaudai rengiau šią publikaciją, gimnazijos Lituanistikos centre apsilankė anglų kalbos mokytoja Giedrė Kublickienė. Ji atnešė ir padovanojo 1928 m. Kaune „Sakalo“ bendrovės išleistą Rygiškių Jono knygą „Linksniai ir prielinksniai. Jų vartojimas“, M. Šlapelienės knygyno leidinį „Iš lietuvių gyvenimo 1915–1917 m. po vokiečių jungu“, išleistą 1919 m. Vilniuje, „Švyturio“ spaustuvėje, ir P. Būtėno knygą „Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas. Teorijai ir praktikai“, išleistą 1930 m. Kaune, „Spindulio“ bendrovės spaustuvėje. Ant šios knygos viršelio užrašyta leidinio kaina (spaustuvės įrašas). Tuomet ji kainavo 3 litus. Antraštiniuose knygų lapuose pateikta informacija dar laukia išsamesnės analizės. Džiaugiamės, kad unikalios kolekcijos kūrimas tapo gimnazijos bendruomenės narių maloniu rūpesčiu. Ir ne tik… Gimnazijos pedagogai jau įprato: susitikdami su įžymiais žmonėmis, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, jie paprašo autografų įvairiose laikmenose. Graži gimnazijos narių bendrystė.
„Supratimai. Parinktos 1956–2006 metų metafizinio dienoraščio mintys“ pristatymo.
Gyvenimas nestovi vietoje… Kolekcija auga. Gimnazijos raštinės vedėja Inga Kublickienė į skaityklos Lituanistikos centrą atnešė iš pašto gautą siuntą. Knygų dovanoja Kupiškio krašto kunigas, poetas Justas Jasėnas. Tai poeto Vytauto Mačernio, poeto, vertėjo Vlado Braziūno, rašytojos Nijolės Kliukaitės, prozininko, vertėjo Valdo Papievio, kunigo, knygų autoriaus Juliaus Sasnausko ir kitų autorių leidiniai. Kiekvieną dieną naujais atspalviais nusidažo ilgai brandinta ir kurta gimnazijos Lituanistikos centro vizija.
