Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad mūsų rajono teritorija nuo rugpjūčio 6 d. yra padidintos rizikos zona. Rugpjūčio 13 d. pranešta, jog dviejuose Ignalinos rajono vienkiemiuose, netoli nuo užkrėsto „Idavang“ kiaulių komplekso, nustatyti dar du nauji afrikinio kiaulių maro židiniai. Rokiškio VMVT vadovas Antanas Redeckas gavo nurodymą, jog iki rugsėjo 1 d. privaloma paimti kiaulių, laikomų Jūžintų ir Kamajų seniūnijų ūkiuose, kraujo mėginius dėl afrikinio kiaulių maro. O šiose seniūnijose skerdžiamų kiaulių turi būti paiimti ne tik kraujo, bet ir vidaus organų mėginiai. Tyrimus ims privatūs veterinarijos gydytojai.
Rajone paskelbta padidintos rizikos zona
A. Redecko teigimu, afrikinio maro pavojus didėja: viruso židiniai mūsų rajoną jau supa iš kelių pusių: Ignalinos, Utenos rajonų bei kaimyninės Latvijos. Prieš keletą dienų kiaulėms mirtinos ligos židinys nustatytas Madonos savivaldybėje (Latvija), esančioje už kelių dešimčių kilometrų nuo mūsų rajono ribos. Maro virusas patvirtintas kritusiems šernams. Jeigu afrikinio maro židiniai dar labiau priartės prie rajono sienų, gali būti priimtas sprendimas mūsų rajone sudaryti buferinę zoną ir 10 kilometrų atstumu privalomai bus išskerstos visos kiaulės.
Artimiausi afrikinio kiaulių maro židiniai yra Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje Skroblų kaime, kur AKM nustatytas dviem gyventojo kiaulėms, ir Latvijos Respublikos Madonos svivaldybėje AKM nustatytas kritusiems šernams. Jeigu AKM židiniai artės prie rajono sienų, gali būti priimtas sprendimas sudaryti buferinę zoną 10 kilometrų atstumu išpjaunant visas kiaules.
„Primename, jog būtina deklaruoti laikomas kiaules, nes tai labai svarbu taikant tinkamas priemones prieš afrikinį kiaulių marą. Gyventojai, kurie nedeklaruoja kiaulių pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus, pasireiškus jų ūkyje afrikiniam kiaulių marui, negalės tikėtis nuostolių kompensacijų bei teks patiems padengti ligos likvidavimo išlaidas. O jos gali sudaryti ne vieną tūkstantį litų”, – komentavo A. Redeckas.
Židinių skaičius sparčiai auga
Iki šiol Latvijoje jau nustatyta 60 afrikinio maro židinių, iš jų – 28 laukinėje faunoje, o 32 – kiaulių ūkiuose. Iš viso kaimyninėje šalyje rasta 50 nuo maro kritusių šernų, sunaikinta per 450 kiaulių.
Utenos rajono Tauragnų seniūnijos Skroblų kaime rugpjūčio 6 d. nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Liga patvirtinta privačiame ūkyje, kuriame buvo laikomos dvi kiaulės. Aplink židinį 3 km ir 10 km spinduliu nustatytos apsaugos ir stebėsenos zonos. Ignalinos rajono savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis, nes liepos 24 d. afrikinis maras nustatytas bendrovės „Idavang” Rupinskų padalinio kiaulių komplekse. Iš viso Lietuvoje dėl šios kiaulėms itin pavojingos ligos ekstremali situacija paskelbta 7 rajonuose. Užkrėstoje fermoje laikytos kiaulės (beveik 20 tūkst.) sunaikintos.
A.Redecko teigimu, iš laboratorijos Ispanijoje gauti tyrimų atsakymai patvirtino, kad Ignalinos rajone nustatyto viruso genotipas identiškas AKM virusui cirkuliuojančiam Gruzijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. To paties genotipo virusas šių metų sausio mėnesį buvo nustatytas ir dviem šernams Alytaus – Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.
„Afrikinis kiaulių maras yra greitai plintanti ir sunkiai prognozuojama liga, kuri bet kada gali pasireikšti vis naujuose regionuose. Todėl dar kartą primename visiems kiaulių laikytojams, medžiotojams, privatiems veterinarijos gydytojams, gyvulių sėklintojams, kad būtina išlikti budriems ir, suvokiant savo atsakomybę, ypatingai griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių kiaulių laikymo vietose”, – ragino ypatingo atsargumo A.Redeckas.
Kaip saugotis nuo afrikinio kiaulių maro?
Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Liga kiaulėms gali būti perduodama tiesioginio sąlyčio metu ar suėdus užkrėsto pašaro. Taip pat pernešama nuo žmogaus aprangos, batų, naminių ar laukinių gyvūnų, graužikų, vabzdžių. Viruso inkubacinis laikotarpis yra 4-9 dienos, tačiau yra mokslinių duomenų, kad jis gali trukti iki 21 dienos. Susirgęs gyvūnas miršta per kelias dienas.
Ūkius, kuriuose laikomos kiaulės, rekomenduojama aptverti, kad nepatektų laukiniai gyvūnai. Į teritoriją atvykstančios transporto priemonės turėtų pervažiuoti per dezinfekciniu skysčiu padengtą kilimą, o apatinė sunkiųjų transporto priemonių dalis – apipurškiama dezinfekciniu skysčiu. Prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir pagalbines patalpas turėtų būti pakloti dezinfekciniai kilimėliai. Į kiaulių laikymo vietą negali patekti pašaliniai asmenys.
Ūkininkai turėtų kasdien tikrinti savo kiaules dėl neįprastų požymių. Sergančias kiaules būtina izoliuoti ir nedelsiant kreiptis į teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Labai svarbu nelaikyti kiaulių lauke, kad būtų užkirstas kelias laukinių gyvūnų sąlyčiui su jomis. Pašarus rekomenduojama pirkti tik iš patikimų pardavėjų ir laikyti maišuose, nuo kenkėjų apsaugotoje atskiroje patalpoje. Griežtai draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis.
Kilus įtarimams dėl gyvulių sveikatos būklės, kiaulių laikytojai turi nedelsdami informuoti Rokiškio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą tel. 52852, 8 606 10369, 8 606 10365, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu numeriu 8 800 40 403.. Taip pat galima pranešti aptarnaujantiems privatiems veterinarijos gydytojams.
Aldona Minkevičienė
