Rokiškio J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos vienuoliktokė Andželika Demidovaitė aplinkinių dėmesį patraukia dažnai išskirtine ryškia apranga, kategoriška nuomone bei savitu pasaulio matymu. Tai – tik viena šios merginos pusė, nes antroji labai nedaugeliui prabyla eilėmis. Andželika jau nuo pradinių klasių dalyvavo įvairiuose konkursuose, 2010-2011 m. ją puikiai įvertino kraštietis kalbininkas Egidijus Majauskas, yra susižėrusi ne vieną piniginę premiją, gavusi diplomų bei padėkos raštų.
Poetinis kelias
Poetinis Andželikos kelias prasidėjo nuo pat vaikystės. Bloknotą ir rašiklį ji paėmė į rankas vos tik išmokusi skaityti ir rašyti – penkerių metų. „Žinoma, išsaugojau savo pirmąjį eilėraštį, tačiau mintinai jo neprisimenu. Juk pirmas ar paskutinis eilėraščiai niekad nėra labai svarbūs ir reikšmingi. Svarbiausia – kūrybos eiga, leidžianti suprasti, jog žmogus nesustojo vidurkelyje. Ką man reiškia poezija? Tai – aš pati, aplinkiniai, gyvenimas. Poezija reiškia tai, ką žmogus valdo, bet niekada neatskleidžia viešumui“, – teigia mergina. „Kūrybinis impulsas – tarsi paradoksas: sėdi jaukioje žalioje pievelėje ir žiūri į dangaus mėlį, saulę, o mintys nukrypsta į kaime matytą iš narvo sprunkantį triušį, trokštantį laisvės: taip eilėraštis gimsta ne apie jaukią pievelę ir ne apie saulę…“ – pasakojo mergina.
Daugiau ketvirtadienio GR
Veronika Butkevičiūtė







































