Mūsų rajono žemdirbių rekordinio grūdų derliaus viltis žlunga. Pagrindinis javapjūtės priešas – lietus, permerkęs dirvas, į laukus atnešęs ligų, o baigiantį nokti grūdą pripildęs drėgme. Dalis ūkininkų ketina naudoti visagalę chemiją, kad iš lauko derlių būtų galima gabenti tiesiai į sandėlius.
Džiūgauta per anksti…
Grūdinių augalų augintojai, liepos pradžioje garsiai skelbę apie itin gerą derlių, vis dažniau nuogąstauja: žieminių javų pasėliai išguldyti, grūdų kokybė kritusi. Didelė dalis derliaus tiks tik pašarams, o permerktuose laukuose javapjūtės pradžia vėluos pora savaičių.
Patyrę rajono ūkininkai sako, jog dėl visų šių gamtos negandų jų pajamos gali kristi iki 30 proc.
Žala nevienoda
Lietūs ir vėjo sūkuriai eibių šalies žemdirbiams pridarė nevienodai. Liepos 20 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai, įvertinę pasėlius ir būsimo derliaus kokybę, pateikė savo prognozes. Jos palankiausios Vakarų Lietuvos ir Dzūkijos žemdirbiams.
Žemaitijos laukų javai sugulę nestipriai, tačiau žieminėse kultūrose išplitusios ligos. Vasarinės kultūros žada gerą derlių.
Dzūkijos laukų žieminių javų varpos ilgos, grūdai dideli. Pasėliai čia išgulę tik žemiausiose arba netinkamai prižiūrėtose vietose. Vasariniai javai, ypač miežiai, neatsilaikė prieš lietų ir vėją – sugulė ir rekordinio derliaus neduos.
Liepos pradžioje akį džiuginę Šiaurės ir Rytų Lietuvos pasėliai dabar traukia ūkininkų ašarą: Biržų bei Pasvalio rajonų žieminiai kviečiai sugulę, kai kurie laukai atrodo lyg pervažiuoti volu, suguldytus javus peraugo piktžolės, baigiantys nokti grūdai nuo drėgmės ėmė rausti, juos puola ligos. Išplito miežių dryžligė.
Nuo gamtos nukentėjo ir Lietuvos aruodu vadinama Vidurio Lietuva. Užmirkusiose dirvose sumažėjo deguonies: javai ėmė gelsti, sutriko jų brendimas, pasėlius užpuolė ligos, nemaži plotai išgulė, o grūdai ėmė dygti varpose.
Saulės ir šilumos
Įprastai rugiapjūtė mūsų rajone prasidėdavo liepos paskutinį dešimtadienį. Tačiau šiemet ji vėluoja: į permirkusius laukus technika negali įvažiuoti. Jei šią ir kitą savaitę nusistovės sausi orai, ūkininkai šiuolaikiška technika tikisi nukulti net sugulusius javus.
Mažiau permirkusių pietinių ir vakarinių šalies rajonų žemdirbiai jau kulia žieminius rapsus bei miežius.
Kainos – lyg loterija
„Gimtasis Rokiškis“ rašė, jog birželyje supirkėjai už aukštos kokybės kviečius mūsų žemdirbiams siūlė apie 700 Lt/t. Derlius dar laukuose, o grūdų kainų burbulas jau pučiasi: aukščiausios klasės kviečiai brango iki 1000 Lt, rapsai – iki 1700 Lt už toną. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kviečių kainos pasaulio biržose nepaliaujamai kyla nuo birželio pradžios.
Prognozuojama, kad šiemet žemdirbiai daugiau prikuls ne pirmos, o antros ir trečios klasių kviečių. Tuomet žemesnės klasės grūdų kaina gali kristi, nes juos sudėtinga eksportuoti, o aukštesnės – kilti. Jei rugiapjūtės metu grūdų tona kainuotų 700-800 Lt, žemdirbiams javų auginimas atsipirktų.
Nors dabartinė kaina vilioja, rajono ūkininkai nerizikuoja sudaryti išankstinių grūdų pardavimo sutarčių ir jose nurodyti būsimo derliaus kokybę. Jei dėl drėgnų orų išplistų grudų fuzariozės užkratas, jie maistui nebetiktų.
Baimė dėl glifosatų
Anot ūkininkų, nenorėjusių viešinti savo pavardžių, grūdą galima išdžiovinti per kelias dienas. Tereikia pasėlių lauką nupurkšti glifosatu. Šis herbicidas kelis dešimtmečius yra naudojamas visoje Europoje kaip įprasta javų ir rapsų auginimo technologijos dalis. Juo naikinamos piktžolės prieš derliaus nuėmimą.
Prieš kelerius metus daug rajono ūkininkų naudojo glifosatą. Net rajono Ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų paramos fondas skatino tai daryti: ne vienerius metus jis kompensavo žemdirbiams šio herbicido įsigijimo išlaidas. Ūkininkai tada džiaugėsi: glifosatais nupurkšti javai išsausėjo, išnyko piktžolės, sumažėjo derliaus džiovinimo išlaidos.
Statistikos, kiek hektarų laukų apdorojama glifosatu, nėra.
Pastaraisiais metais jis naudojamas vis rečiau dėl didelės jo kainos. Tačiau garantijos, kad šią vasarą žemdirbiai nesigriebs šios „grūdų džiovinimo“ priemonės, o po to nuimtas derlius nevirs miltais, makaronais, duona, nėra.
Aldona MINKEVIČIENĖ
