„Dievas nežadėjo dienų be skausmo, juoko be liūdesio. Tačiau jis žadėjo stiprybę visai dienai, paguodą ašaroms ir šviesą kelyje.“ (Motina Teresė)
Jei likimo prislėgtiesiems Velykų kiaušinius reikėtų dažyti savo gyvenimo spalvomis, kokių atspalvių raštai būtų? Klystate, jei manote, kad margučiai būtų tamsūs ar bespalviai. Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių globos namai šiomis dienomis pilni gyvasties ir jaudinančio laukimo: trys dešimtys globotinių rengiasi Kristaus prisikėlimo šventei.
Ant lukšto – visas gyvenimas
Seną trobą Obelių priemiestyje prieš pusantrų metų palikusios ir globos namuose apsigyvenusios Akvilė Čelkienė su neįgalia dukra Laimute – mažakalbės. Gal joms labai spaudžia širdį, kad dėl ligų ir senatvės tenka glaustis čia, kur viskas – „valdiška“, kur nėra savo diendaržio, katės, vištos…
Prieš 20 metų našle tapusi Akvilė purto galvą, sako, globos namuose geriau. Mat be vyro rankos troba sukiuro, grindys supuvo. Užklupus ligoms buvo didelė bėda, nes neįgali dukra bijodavo viena likti namuose. O kaimynų kaskart neprisišauksi. Užkurio našlė neieškojo. Gal vyras buvo labai geras? Akvilė purto galvą…
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
