Apie šiukšlių rūšiavimą girdėjo visi, tačiau skaičiai skelbia, kad Lietuvoje rūšiuojama vos 10 proc. visų atliekų. Rokiškyje ant konteinerių atsiradę draudžiamieji užrašai sukėlė nesusipratimų ir pasipiktinimo bangą. Apie tai – Redos MILAKNIENĖS
interviu su AB „Rokiškio komunalininkas“ direktoriumi Antanu Vagoniu.
– Gyventojų pyktį sukėlė praėjusią savaitę ant privačių namų šiukšlių konteinerių užklijuoti draudimai pilti į juos žemės gruntą, statybines, chemines ir pavojingas atliekas. Taip pat skystas, karštas, įvairias želdynų atliekas bei antrines žaliavas. Kokia šio draudimo esmė?
– Džiaugiuosi, kad gyventojai sureagavo, mūsų darbas neliko nepastebėtas. Nuo pat narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžios yra vykdoma atliekų rūšiavimo programa. Tarsi visi žino, kad tai daryti reikia, tačiau žmonės atliekų nerūšiuoja ir ieško priežasčių, kaip to išvengti. Tarkim, kaltina mus, kad nesudarome galimybių arba sudarome per menkas.
Įstoję į ES mes įsipareigojome iki 2015 m. rūšiuoti 50 proc. pagamintų ir įvežtų antrinių žaliavų (popieriaus, plastiko, stiklo). Šiuo metu rūšiuojama tik 7–10 proc. Atrodo, Lietuva laukia 2015 m. Manau, kad reikia pradėti tai daryti šiandien.
Nuo sausio 1 d. šiukšlių surinkimas ir rūšiavimas atiduotas į valstybinių organizacijų rankas. Šiuo metu veikiančios organizacijos – „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkytojų organizacija (PTO). Ateityje jos koordinuos rūšiavimo veiklą. Kiek žinau, šios organizacijos yra sudariusios sutartis su rajono savivaldybe, o iki liepos privalu pasirašyti trišales sutartis su savivaldybe ir komunalininkais. Taigi rajone bus skatinamas rūšiavimas. Vadinasi, iš „Rokiškio komunalininko“ bus reikalaujama didesnių išrūšiuotų atliekų kiekio. Tam, kad būtų įvykdyta ES direktyva.
– Patikslinkite, kas slepiasi po konkrečiais pavadinimais – karštos atliekos, statybinės atliekos, cheminės medžiagos ir t.t.?
– Žemė ir gruntas – tai, tarkim, gėlynų ar daržų žemė. Jos negalima pilti į komunalinių atliekų konteinerius. Ši atlieka nekenksminga, ją galima kur nors paskleisti, užkasti. Žinoma, namuose sušluotas dulkes ar šiukšles į konteinerį pilti galima.
Cheminės medžiagos ir pavojingos atliekos – tai įvairūs automobilių tepalai, sieros rūgštis ir kitos valymo medžiagos. Jos neturėtų patekti į konteinerius, nes yra pavojingos. Manau, niekas jų ten ir nepila. Visi žino, kad sudaužius termometrą ar liuminescencinę lempą reikia kviesti atitinkamas tarnybas.
Toliau skystos atliekos. Manau, arbatos likučių, surūgusio limonado ar seno aliejaus į atliekų konteinerį taip pat niekas nepila.
Karštos atliekos – nevisiškai sudegę pelenai. Būtent jie žiemos metu sudegina nuo 5 iki 10 konteinerių.
Antrinės žaliavos yra tos, kurias galima perdirbti: stiklas, popierius ir plastikas. Ateityje bus atskirai renkamos sulčių ir gėrimų popierinės pakuotės.
Į konteinerius draudžiama pilti ir įvairias želdinių atliekas. Šis draudimas sukėlė daugiausia nepasitenkinimo. Ypač komunalininkams sudėtinga po bulviakasio. Pūvančias atliekas reikia kompostuoti ir grąžinti į žemę. Kiek žinau, jau šią savaitę seniūnijos išdalins kompostavimo konteinerius, kurie buvo užsakyti prieš porą metų.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Užs. 997
