Apie Kriaunų miškus, jų bebrus, ežerus ir rečiausius augalus

Kriaunų miškai – žvėrių karalija. Čia daug vandens telkinių, čia gera gyventi statybininkams bebrams, elniams, danieliams ir briedžiams. O medžiai įvairiausi – rudenį įvairiomis spalvomis nusidažantys lapuočiai ir peržiem žaliuojantys pušynai ir eglynai. Tokiuose miškuose savi nešiukšlina. Anot kriauniškių, taip nevykusiai elgiasi tik pravažiuojantieji…

Kriaunų miškai
Kriaunų seniūnijos miškai sudaro apie trečdalį Obelių girininkijos miškų. Anot Obelių girininko Kęstučio Skvarnavičiaus, jų masyvai nedidukai, nuo 60 iki 120 ha, išsidėstę skirtingame reljefe, labai šlapiuose, neperbrendamuose lapuočių masyvuose arba sausuose ir labai dideliuose pušynų bei eglynų šlaituose. Girininkas, žvelgdamas į šio krašto miškų žemėlapį, paragina atkreipti dėmesį į visiems Kriaunų seniūnijos miškams būdingą bruožą: šalia kiekvieno miško arba jo teritorijoje yra didesnis ar mažesnis vandens telkinys. “Vieno pakraščiu teka Kriauna, kitas, žiūrėk, šliejasi prie ežero…” – sakė girininkas ir vardijo telkinių pavadinimus – Sartai, Zalvė, Baltelis…
Bebrams labai patinka Trako, Pakenės ir Skujinės miškai. Girininko K.Skvarnavičiaus nuomone, jų šiek tiek per daug. Jokios iš jų naudos, o tik žala laukams ir žemės ūkiui. Bebras – statybininkas iš prigimties. Jo stiprios užtvankos vandeniu tvenkia mišką, drėgmės nebeapsikentę pradeda džiūti medžiai.

Žvėrių daugiausia
Šitoj pusėj – ypatinga žvėrių grupė: šernai, briedžiai, elniai. Ganosi ir medžiotojų atvežti danieliai. Vertinant visus Obelių krašto miškus, Kriaunų giriose žvėrių gausiausia.
Dalis Kriaunų seniūnijos miškų Obelių girininkijai atiteko tik šių metų pradžioje. Skujinės ir Pasarčių miškų dalis Obelių žinion perėjo iš Girios girininkijos. Pasarčių miškas dar labai jaunas, įveistas prieš 7-8 metus. “Gavome gražiausius jaunuolynus. Puikiai auga eglės ir beržai, visokių rūšių krūmai”, – sakė girininkas. Nemažas šio miško kampas – Sartų regioninio parko dalis, kurioje įveista ir egzotinių augalų. Iš Zarasų miškų urėdijos Obelių girininkijai atiteko Kriaunų seniūnijos Pasarčių miškas, žmogui atsigauti labai tinkamas Bradesių šilelis, irgi priklausąs Sartų regioniniam parkui. “Tenykštės vietos labai gražios: miško riba teka upelis, dunkso seno malūno liekanos…” – kalbėjo p. Skvarnavičius.

Kur žmogaus eita…
Prakalbus apie šių dienų miškų skaudulį – šiukšles, girininkas sakė: “Ten, kur žmogaus eita, visuomet rasi šiukšlių. Poilsiautojai ir grybautojai kelia miško gaisrų pavojų. Nesusipratėliai šiukšlina, miškininkai tvarko.” Tačiau labiausia jam skaudu dėl neaiškių politinių valdžios sprendimų, noro, kad miškus kažkas privatizuotų. “Kas miškuose lankosi, mato akivaizdžius privačių ir valstybinių miškų skirtumus. Miškų savininkai nei šiukšles renka, nei girių atsodinimu rūpinasi. Didžiuliai miškų plotai paliekami savieigai”, – apgailestavo pašnekovas. Jo žodžiais, valstybiniais miškais besirūpinantieji visuomet stengiasi, kad po eglyno augtų eglynas, o pinigai, “sudėti į mišką”, grįžtų.

Šiukšlių padaugėjo
Anot p. Skvarnavičiaus, girininkijos miškai ne tik Obelių, bet ir Kriaunų krašte išsidėstę labai įvairiame reljefe, yra daugybė kalvų, šlaitų, griovų, upelių, ežerų. “Tai – kartu ir papildomas galvos skausmas organizuojant ūkinius darbus”, – sakė pašnekovas. Šiukšlinimas, jo žodžiais, – problema, kuri itin padidėjo uždarius seniūnijų šiukšlynus.
Labiausia nuo šiukšlintojų kenčia tie miškai, kurie yra arčiausia gyvenviečių, judresnių krašto kelių, driekiasi palei žmonių lankomus vandens telkinius. Kriaunų seniūnijoje – tai Skujinės, Bradesių miškai. “Liūdina, kad žmogus, tesugebantis mąstyti apie savo kiemą, teršia gamtą”, – sakė girininkas. Jis džiaugėsi tuo, jog tvarkyti miškus vis dažniau padeda kaimų ir mokyklų bendruomenės. Ypač gražios kasmetinės rudens ir pavasario akcijos “Darom!”, kuriose dalyvauja vis daugiau savanorių.

Seniūnas siūlo šiukšlintojų pavardes paviešinti laikraštyje

Kriaunų seniūnijos seniūnas Arvydas Rudinskas irgi pastebėjo, jog šiukšlių miškuose padaugėjo uždarius Petrašiūnų ir Kriaunų sąvartynus. Ypač imta teršti Oklio mišką, Bradesių šilelį, Trako pamiškes.

Reikia ir noro
“Piktavalius gaudyti neturim galimybių, o priveža jie čia plastmasės, butelių, buitinių atliekų, net televizorių, šaldytuvų…” – vardijo pašnekovas. Jis nesutinka su tais, kurie tikina, kad nėra kur dėti tokių šiukšlių. Juk komunalininkai balandį ir spalį organizuoja kenksmingų atliekų ir naudotos buitinės  technikos surinkimo akcijas.
Klausiamas patarimo, kaip spręsti šią problemą, seniūnas nepasiūlė ypatingų receptų. Jo žodžiais, reikia geranoriškumo ir noro protingai tvarkyti buitines atliekas. Tokias pastangas netrunki pastebėti akcijų “Darom!” metu. Vien pakelėse seniūnija surinko 30 kub. m šiukšlių.

Šiukšlintojams – baudos
Kuris seniūnijos miškas gražiausias pačiam seniūnui? ” Bradesių šilelis”, – sakė p. Rudinskas. Čia ir į Oklio mišką jis važiuoja ir ilsėtis, ir baravykų, voveraičių, raudonviršių ar žaliuokių. O kaip baustų Bradesių šiukšlintojus? “Teisė juos bausti mums nesuteikta, bet, jei tik nutveriam šiukšlintoją už rankos, jis susirenka savo šlamštą ir išgabena jį iš miško į konteinerį”, – sakė seniūnas. Privačių miškų savininkai Kriaunų seniūnijoje yra radę šiukšlių su adresais. Duomenys pateikti gamtosaugininkams, o seniūnas tikisi, kad šiukšlintojams bus skirtos atitinkamos baudos, jų pavardės bus paviešintos laikraštyje. Seniūnas turi ir nuosavo miško prie Oklio. “Nesugaunu, kas privežė stiklo taros į Oklį”, – šyptelėjo Kriaunų šeimininkas. Anot jo, kaimų gyventojai, net ir neturintys konteinerių, sugeba šiukšles susitvarkyti, todėl miškus teršia svetimi. “Ir valstybiniai, ir privatūs miškai – visų mūsų turtas, jį reikia tausoti”, – sakė seniūnas A.Rudinskas.

Apie Kriaunų miškus
Ričardas ŽUKAUSKAS,
Kriaunų pagrindinės mokyklos matematikos mokytojas
Nemanau, kad miškai yra masiškai teršiami. Tokių – tik vienas kitas. Teršti miškus – važinėjančiųjų, ratuotųjų kultūra. Todėl dažniausia šiukšlinamos pakelės: patogu atvežti ir čia išversti maišus. Patys kriauniškiai neteršia. Ir mokinius mokome mylėti gamtą. Tėvų įtaka irgi svarbi.
Grybų važiuoju Antazavės, Bradesių pusėn. Kriaunų krašto miškai žemi, apaugę žolėmis, tikri šabakštynai. Pušų čia nerasi – tokios jau gamtinės sąlygos. Aš – mėgėjas miške pabūti, bet kažkokių didesnių problemų juose nematau. Žinoma, pastebiu, kad valstybiniai daug geriau tvarkomi.

Algimanta RAUGIENĖ,
Kriaunų muziejaus vedėja
Man gražiausias Pakenės miškas. Jis išskirtinis, nes jo pamiškėj žydi burbuliai. Tai augalai, kurie įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą. Žydi jie geltonai, yra labai vertingi. Jei išrautumėte bent vieną, ir jus pamatytų gamtos patruliai, reiktų mokėti 50 litų baudą. Rudenį čia ir kituose mūsų miškuose gausiai auga guotės, kelmučiai, baravykai. Esame turtingi. Tik gaila, kad į privačius miškus nelabai įžengsi, nebent patyliukais. Mano galva, miškuose priežiūros mažai, išvartų daug, o šiukšlių ryškiai per daug. Skaudu matyti šiukšles. Kas jas turi rinkti? Nesirūpina ir valdžia. Kai prie Kriaunų buvo sąvartynas, problemų buvo mažiau. Reikia mokyti, šviesti žmones.

Reda Milaknienė