Iš pirmo žvilgsnio, toks klausimas yra logiškas. Juk neatnaujinto daugiabučio fasadas – gelžbetoninis blokas arba mūras, tad degti lyg nėra kam. O tie „kailiniai“ tikrai atrodo degesni nei betonas.
Daugiabučių atnaujinimu užsiimanti Būsto energijos taupymo agentūra neseniai atliko visuomenės
nuomonės tyrimą, ir paaiškėjo, kad 3,3 proc. apklaustųjų mano, jog renovuotiems namams – vadinasi, jų gyventojams – gaisrai yra „daug pavojingesni“.
Tiesa, tai įvardinta kaip visų mažiausia įsivaizduojama renovavimo blogybė, gyventojams kelianti nerimą. Tačiau šį klausimą verta nuosekliai aptarti.
2013 metais Europos išorinių šilumos izoliavimo kompozitų asociacija paskelbė suskaičiavusi, kad fasadų šiltinimui daugiausia naudojamas polistireninis putplastis – 82-83 proc. visoje Europoje ir maždaug 84 proc. Centrinėje Europoje. Mineralinė vata Europoje yra antra pagal populiarumą izoliacinė medžiaga – 11-12 proc.
Greičiausiai panašiai yra ir Lietuvoje, tad kilus gaisrui bet kuriame renovuotame daugiabutyje, didesnė tikimybė, kad tai bus putplasčiu apšiltintas pastatas. Dėl polistireninio putplasčio populiarumo ir todėl, kad kai kuriose Vakarų Europos valstybėse jis naudojamas daugiau nei 50 metų, yra atlikta daugybė kuo įvairiausių šios medžiagos tyrimų. Todėl besidomintiems renovacija žinotina, kad Lietuvoje gaminamas ir statybose naudojamas polistireninis putplastis nepalaiko degimo. Jis gali degti tik betarpiškai veikiamas ugnies, o pašalinus liepsnos šaltinį, jis nei rusena, nei smilksta ir paprasčiausiai nustoja degęs.
Tai patvirtinta daugybe kuo įvairiausių tyrimų. Pavyzdžiui, vadinamasis „1 litro benzino“ tyrimas, kai laboratorijoje ant polistireninio putplasčio išpilama šio kuro, jis padegamas ir tiriama, kas vyksta su šia medžiaga. Yra ir „šiukšlių konteinerio“ tyrimas – prie polistireniniu putplasčiu padengtos sienos sumodeliuojama, kad dega pilnas šiukšlių konteineris. Visais atvejais rezultatas gaunamas tas pats – putplastis liaujasi degęs, kai dingsta išorinis liepsnos šaltinis.
Panašūs rezultatai gaunami ir tiriant mineralinę vatą. Deginant polistireninį putplastį susidarančios dujos nepasižymi jokiu ypatingu toksiškumu. Nuodingas poveikis priskiriamas tik dujose esančiam anglies monoksidui, tačiau jo koncentracija žymiai mažesnė, nei, pavyzdžiui, degant, medžiui.
Visų didžiausias pavojus žmonėms kyla dėl gaisro patalpose, kai liepsna persimeta iš vieno aukšto į kitą. Tam fasadai įtakos turi labai mažai, tačiau daug lemia tai, ar iš apačios kylantis liepsnos liežuvis įveiks viršutinio aukšto langus. Modernizuojant namus ir pakeitus langus šiuolaikiniais, toks pavojus sumažėja.
Užs. 748
Edvinas Butkus, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vykdomasis direktorius
