Mokytojo dienos išvakarėse “Gimtasis…” kalbino Švietimo skyriaus vedėju neseniai paskirtą Aurimą Laužadį (nuotr.). Jam pateikėme ne tik redakcijos, bet ir moksleivių tėvų bei naujomis reformomis susirūpinusių mokytojų klausimus…
– Daugeliui atrodo nonsensas, kad skyriaus vedėjas – nepartinis. O jei atvirai, kokiai partijai prijaučiate?
– Iš tiesų kiekvienuose rinkimuose balsuoju vis kitaip. Už ką balsuoti, renkuosi ne pagal programas, o pagal tai, kur, mano manymu, yra daugiausia sąžiningų žmonių. Aišku, išeina kaip visuomet… Kai Lietuvoje ėmė rastis įvairių partijų, simpatizavau centristams. Pastebėjau, jog pakeisti savas nuostatas man sunkiai sekasi, todėl tikrai norėčiau, kad centristinės partijos sustiprėtų.
– Ne vienerius metus esate dirbęs mokytoju. Už kokią algą grįžtumėte į mokyklą? Ar, Jūsų nuomone, mokytojų atlyginimai – dideli? O gal pedagogai verkia ir streikais gąsdina be reikalo? Juk yra tokių, kurie gauna net ne tris, o keturis tūkst. litų. Direktorių algos eiliniams žmonėms atrodo “kosminės”…
– Nuolat kankina mintis grįžti į mokyklą matematikos mokytoju. Alga tikrai mane tenkintų, gal tik trūksta ryžtingumo. Bendrojo lavinimo mokykloje 4000 Lt mokytojas tikrai negauna. Labai nedaug pedagogų su pačiu maksimaliausiu krūviu uždirbo apie 3000 Lt. Ar tai daug? Vienareikšmiškai pasakyti sunku, nebent palygintume: manau, prieš metus ūkio sektorius – statybininkai, montuotojai, komunikacininkai… – gaudavo geriau, tačiau auklėtojai, kultūros darbuotojai, bibliotekininkai mokytojams gal ir turėjo ko pavydėti. Žinau mokytojų, dirbančių bankuose, laikraščių redakcijose. Jie į mokyklą negrįžta. Vadinasi, atlyginimai mokytojams nėra per dideli. Aš manau, jog mano pareiga – kovoti, kad rajono mokytojai ir direktoriai uždirbtų kuo daugiau.
Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“
Reda Milaknienė
