Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas šiemet tikisi sulaukti apie 60 pirmakursių, kuriems siūlo studijuoti muzikos pedagogiką, buhalterinę apskaitą, turizmo ir laisvalaikio vadybą, verslo vadybą bei socialinį darbą. Apie tai, kokių ateities perspektyvų galima tikėtis jas baigus, vargonavimo kultūrą, naujas patalpas ir ateities vizijas „Gimtasis…“ kalbėjosi su Aušra GUDGALIENE – Panevėžio kolegijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadove, atsakinga už studentų ir dėstytojų mobilumo programų organizavimą bei bendradarbiavimo ryšių palaikymą ir vystymą su Lietuvos ir užsienio partneriais…
– Pirmiausia pakalbėkime apie studentų skaičių. Kiek jų ketinate priimti šiais metais? Palyginkite pernykščius skaičius – kiek turėjote pirmakursių? Jų daugėja ar mažėja? Ar turite duomenų, kiek kolegiją (Rokiškio filialą) baigiančių absolventų tampa bedarbiais, išvažiuoja į užsienį, o gal sėkmingai įsidarbina?
– Šiemet ketiname priimti studentus į šias studijų programas: muzikos pedagogiką, turizmo ir laisvalaikio vadybą, verslo vadybą, socialinį darbą ir buhalterinę apskaitą.
Kiekvienos aukštosios mokyklos tikslas – kad visi absolventai dirbtų, tačiau pats absolventas taip pat turi įdėti daug pastangų.
Studentų skaičius po truputį auga, kadangi Rokiškio filiale siūlome daugiau ir įvairesnių studijų programų. 2012-aisiais į pirmą kursą priimti 38 pirmakursiai, 2013-aisiais – 55, šiais metais tikimės sulaukti apie 60.
Kolegijos mastu esame paskaičiavę: apie 76 proc. baigusiųjų sėkmingai įsidarbina Lietuvoje arba patys susikuria darbo vietas. Pavyzdžiui, Turizmo ir laisvalaikio vadybos absolventai, baigę studijas, ima verstis kaimo turizmo verslu. Kiti, tikėtina, išvyksta į užsienį, kur taip pat sėkmingai dirba. Pavyzdžiui, Kultūrinės veiklos vadybos studentė Norvegijoje įkūrė renginių organizavimo įmonę – organizuoja renginius visoje šalyje. Dauguma muzikos pedagogikos specialybės absolventų taip pat dirba – jų veiklos spektras yra ne tik mokytojavimas, bet ir muzikavimas. Be abejo, yra tokių, kurie dirba ne pagal įgytą specialybę, tačiau svarbiausia, kad jie save realizuoja, profesinėje veikloje pritaiko žinias ir įgūdžius, įgytus kolegijoje. Nemaža dalis studentų tęsia studijas kitose aukštosiose mokyklose.
– Kolegijų filialai mažesniuose miestuose – skaudi tema, nes nuolat kalbama apie tai, ar jie išsilaikys. Kokios Rokiškio filialo perspektyvos, kaip ketinate jį išlaikyti ir privilioti vis daugiau studentų? Kuo jis galėtų būti patrauklus Rokiškyje ir aplinkiniuose rajonuose gyvenantiems jaunuoliams?
– Ne tik filialų tema yra skaudi. Apskritai visų aukštųjų mokyklų – ir regionuose, ir didžiuosiuose miestuose – situacija nėra lengva. Priežastis objektyvi – mažėjantis abiturientų skaičius.
Tačiau kokia bebūtų situacija, akivaizdu, švietimas yra vienas pagrindinių variklių, skatinančių visuomenės tobulėjimą. Todėl nė vienas švietimo židinys negali nustoti „degti“. Į siūlomų studijų programų sąrašą įtraukiame naujų programų, kurios ne vienerius metus yra Panevėžyje. Taip Rokiškio filiale atsirado verslo vadybos, buhalterinės apskaitos, socialinio darbo studijų programos. Turime minčių ateityje Rokiškyje turėti aplinkos apsaugos, statybos ir informacinių sistemų studijų programas.
Vykdydami švietimo misiją, filiale ne tik organizuojame formalias studijas, bet ir aktyviai dalyvaujame projektinėje veikloje. Todėl Rokiškio krašto žmonėms siūlome įvairiausių kvalifikacijos tobulinimo programų, mokslo bei kultūrinių renginių.
Šiuolaikinio studento neviliojame, nes jis nelabai pasiduoda vilionėms. Pastebime, kad jaunuoliai patys savarankiškai nusprendžia, kur ir ką studijuoti. Suvokiame, kad jaunimas, ką tik baigęs bendrojo lavinimo mokyklą, netrokšta likti Rokiškyje – įprastai renkasi studijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl orientuojamės į vyresnius. Esame paskaičiavę, kad filialo studentų amžiaus vidurkis – maždaug 28 metai. Vadinasi, čia studijas renkasi tie, kurie savo laiku dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturėjo galimybių studijuoti. Taip pat daugelis mūsų studentų yra dirbantys, tad jiems gyventi, dirbti ir studijuoti Rokiškyje yra labai patogu. Visos studijų programos, išskyrus muzikos pedagogiką bei turizmo ir laisvalaikio vadybą, yra ištęstinės formos (neakivaizdinės), tad studijos vyksta sesijomis, o tai leidžia studentui neatitrūkti nuo darbo, namų ar kitų įsipareigojimų.
– Ar vis dar ruošiate vargonininkus, o gal ši specialybė jau „miršta“?
– Taip, ruošiame! Ir labai tuo didžiuojamės. Vargonai, sugrįžę į „senąją“ salę Laisvės gatvėje, gyvena antrą gyvenimą. Turime jauną vargonavimo dėstytoją, kuri tęsia pirmtakų darbą – ugdo vargonininkų kartą. Todėl norinčiųjų išmokti juos valdyti taip pat sulaukiame. Turime net tokių studentų, kurie yra pasirinkę nenuosekliųjų studijų formą, t. y. studijuoja tik vargonavimo modulį. Mat jų svajonė – gerai groti šiuo karališku instrumentu. Kaip ir kasmet, šį rudenį organizuosime vargonų muzikos festivalį čekų vargonininkui, pedagogui Rudolfui Lymanui atminti. Šiemet festivalis vyks penkioliktą kartą. Taigi vargonai ir jų muzika mums labai svarbūs, todėl nuoširdžiai stengiamės puoselėti šią kultūrą.
– Prieš keletą mėnesių Rokiškio filialo dėstytojai, nors ir anonimiškai, bet skundėsi – jų atlyginimai mažėja, perspektyvos neaiškios. Kokia dabartinė situacija? Ar dėstytojų neketinama atleisti, mažinti jų darbo krūvio? Ar daug jų važinėja dirbti į Panevėžį?
– Visi dėstytojai yra Panevėžio kolegijos, tad jų žinios bei įgūdžiai reikalingi studentams ir Rokiškyje, ir Panevėžyje. Beje, ką tik įvyko dėstytojų atestavimas. Visi Rokiškio filialo dėstytojai atestuoti lektoriaus pareigybėms ir net du – Zita Malcienė ir Aušra Malkevičiūtė – docento pareigybei. Nė vienas dėstytojas neatleidžiamas.
– Priminkite, kiek lėšų pastaraisiais metais investuota Rokiškio filialo patalpoms atnaujinti? Ar tai pasiteisino?
– Filialo patalpoms atnaujinti investuota apie 600 tūkst. Lt. Ar pasiteisino? Švietimas ne ta sritis, iš kurios siekiama pelno. O kad studentams ir dėstytojams maloniau dirbti šviesiose, šiltose, autentiškose patalpose – neabejojame.
– Kokios ateities vizijos ir ko būtinai reiktų, kad jos būtų įgyvendintos? Gal, tarkim, Rokiškio rajono žmonės, savivaldybė galėtų prisidėti populiarinant filialą, jo siūlomas specialybes?
– Ši mokykla Rokiškyje gyvuoja daugiau nei 45 metus. Keitėsi tik jos pavadinimai, programos. Kartu bendradarbiaudami su savivaldybe, vietos verslininkais, švietimo ir kultūros įstaigomis tikime, kad ir toliau būsime mokslo ir kultūros židiniu.
Bendradarbiaujame su Kavoliškyje įsikūrusia Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla. Siekiame kartu vykdyti projektus, kurie padėtų įkurti naujas praktinio mokymo laboratorijas. Jose praktinius įgūdžius įgytų ir profesinės mokyklos, ir kolegijos studentai. Šios naujos laboratorijos leistų Rokiškio filiale vykdyti technologijos mokslų srities studijų programas.
– Dėkoju už pokalbį.
***
Studentai apie Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo galimybes ir perspektyvas
Alma PUSTOVAITIENĖ
Muzikos pedagogikos
specialybės absolventė
Iš Kupiškio studijuoti važinėjom dviese. Šiemet baigėm muzikos pedagogiką – nuolatines dienines studijas.
Studijavome laisvu grafiku. Gal pirmajame kurse buvo sunkiau, nes teko mokytis daug įvairiausių disciplinų.
Tikrai gera studijuoti kolegijoje: puikūs dėstytojai, puikūs santykiai su studentais. Neturiu jokių priekaištų.
Jaunystėje neturėjau sąlygų mokytis, o dabar, pamaniau, reikia. Besimokydama Rokiškyje gavau ir filosofijos, ir psichologijos žinių. Ypač patiko filosofija.
Aš dirbu pagrindinėje mokykloje, dėstau liaudies muziką, turiu ir folklorinį ansamblį, kurį pati subūriau. Žadu ir toliau tobulėti.
Nors nesu jauna, tačiau planuoju tęsti išlyginamąsias studijas universitete. Negalima sėdėti kaime ir niekuo nesidomėti. O dėl Rokiškio džiaugiuosi: kolegijos filialas kelia miesto prestižą.
NERINGA
Buhalterinės apskaitos
studijų programos studentė
Mane žavi tai, kad yra galimybė Rokiškyje studijuoti ir vyresnio amžiaus asmenims – jei reikėtų važinėti į kitus miestus, būtų sudėtingiau. Man studijuoti Rokiškyje yra patogu, nes čia viskas vietoje. Linkėčiau ir jauniems žmonėms rinktis Panevėžio kolegijos Rokiškio filialą. Nemanau, kad mūsų miestas – provincija. Rokiškyje sudarytos visos sąlygos studijuoti. Šioje kolegijoje esu baigusi vokiečių ir anglų kalbų pedagogiką, o buhalterija – visiškai kitoks mokslas.
Jei trečią kartą pasirinkau studijas šioje kolegijoje, akivaizdu, kad man čia patinka – dėstytojai geri, atvažiuoja specialistai ir iš Panevėžio. Žinoma, reikia ir savų pastangų, turim mokytis, nėra taip, kad atėjau, susimokėjau už mokslą, ir viskas. Pati moku už mokslą, bet gaunu ir stipendiją.
Dovilė JAKAVIČIŪTĖ
Socialinio darbo studijų
programos pirmojo kurso
studentė
Esu rokiškietė, todėl man patogu studijuoti gimtajame mieste. Auginu šešerių metų dukrytę, tad džiaugiuosi, kad nereikia sesijoms važinėti į kitus miestus. Kolegijos siūlomos specialybės man buvo priimtinos. Pernai baigiau turizmo ir laisvalaikio vadybą. Studijos labai patiko, tad susiviliojau vėl mokytis. Manau, kad socialinis darbas – ateities profesija. O kolegijos dėstytojai puikūs, gerai išmano savo darbą, reiklūs, išaiškina viską, ko ateityje reikės, ko laukti. Kai studijavau turizmo vadybą, už mokslus mokėjau. Kadangi mokiausi gerai, valstybė pinigus man grąžino. Dabar studijuoju nemokamai.
Reda Milaknienė
