Daugiabučio renovacijai pakaks sutaupytos šilumos pinigų, o banko kreditas namui atnaujinti yra vienintelis kreditas, kurio grąžinti nereikia – tai mitai, klaidinantys būsto savininkus. Jų finansiniai įsipareigojimai per dvidešimt metų gali gerokai padidėti.
Vienintelis gyventojų įsipareigojimas – pritarti
Rokiškio rajone pagal Aplinkos ministerijos (AM) įgyvendinamą Daugiabučių namų atnaujinimo programą planuojama renovuoti 40 namų: pirmajame etape 16 (galima valstybės parama 40 proc.), antrajame – 24 (35 proc.). AM vadovybė ne kartą viešai tikino, jog gyventojams, pasiryžusiems atnaujinti daugiabučius, nereikės papildomų išlaidų. Neva jie už šilumą mokės tiek pat, kiek ir iki renovacijos, o pinigų, sutaupytų sumažėjus šilumos suvartojimui, pakaks ne tik kreditui grąžinti, bet ir bus galima sutaupyti apie 10 proc.
AM įpareigojo savivaldybę parengti renovuojamų namų investicijų planus, o administruojančios įmonės – UAB Rokiškio butų ūkis ir VšĮ Juodupės komunalinis ūkis – tvarkyti dokumentus, derėtis su bankais dėl kredito, skelbti viešuosius pirkimus ir rasti statybos įmones rangoves. Gyventojams buvo paliktas vienintelis įpareigojimas – pritarti renovacijai. Šiomis sąlygomis susiviliojo ne vienas daugiabučio gyventojas.
AM siūlė savivaldybėms pirmiausia į renovacijos programą įtraukti daugiausia šilumos suvartojančius namus, tačiau atsirado daugiabučių, kurių aktyvūs gyventojai kreipėsi į savivaldybę, prašydami apšiltinti jų namus. Skubėti skatino ir programos sąlyga: valstybės dotacijų mažėjimas – pirmiesiems žadama 40 proc. parama, vėliau ji palaipsniui mažinama.
Įsiprašė patys…
Rokiškio miesto Vilniaus g. 12A namo gyventojai buvo vieni tų, kurie patys įsiprašė į pagaliau išjudintą renovacijos traukinį. 1973 m. statyto keturaukščio sienos aptrupėjusios, krenta plytos, būtina stiprinti pamatus, apatinių ir šoninių butų gyventojai skundžiasi žiemą šąlantys. Kažkada namo rūsyje veikė vietinė katilinė, likęs kaminas, jį būtina nugriauti.
Pirminės apklausos metu butų savininkų bendrijos valdybos pirmininkui Steponui Jankauskui pavyko surinkti daugiau nei 50 proc. pritariančiųjų parašų. „Abejojantiesiems kartojau buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio žodžius – renovacijai papildomų pinigų nereikės. Tik nedidelė dalis kaimynų užsispyrė ir nesileido į diskusijas“, – prisiminė bendrijos vadovas. Jis pats aktyviai dalyvavo investicijų plano rengimo procese: matavo pastato sienų, stogo plotus, vamzdynų ilgį, diskutavo su gyventojais, kokius remonto darbus atlikti dabar, kokius atidėti vėlesniam laikui.
Du variantai
Investicijų planas koreguotas net septynis kartus, kol jį pagaliau patvirtino renovacijos programą įgyvendinanti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra. 40-ies butų namo atnaujinimo kaina paskaičiuota dviem variantais. Į pirmąjį įtraukti tik privalomi darbai energijos efektyvumui didinti, pridėtas kreditas su palūkanomis, administravimo, techninės priežiūros išlaidos. Pagal šį variantą būstui atnaujinti reikia 353 tūkst. Eur/1 mln. 216 tūkst. Lt. Antrajame variante prie būtinųjų darbų pridėta šildymo sistemos rekonstrukcija ir automatinių balanso ventilių įrengimas. Tai renovaciją pabrangino iki 389 tūkst. Eur/1 mln. 342 tūkst. Lt.
Kadangi investicijų plano rengimas užtruko, namas pretenduoja tik į 35 proc. valstybės paramą. Net ir pablogėjus sąlygoms, investicijų plane nurodyti puikūs rezultatai. Tikėtina, kad gyventojai būtų rinkęsi pigesnį variantą, kurio skaičiavimas plane toks: prieš renovaciją per metus namo 1 kv. m buvo suvartojama 391 kwh šilumos, o po jos planuojama suvartoti 159 kwh. Prieš renovaciją per metus už šilumą mokėję 46 tūkst. Eur/157 tūkst. Lt, po jos gyventojai mokėtų 18,5 tūkst. Eur/57 tūkst. Lt. Sutaupytus 12 tūkst. Eur/41 tūkst. Lt jie galėtų skirti kreditui grąžinti, o 15 tūkst. Eur/49 tūkst. Lt – dar liktų pelno. Pagal investicijų planą AM pažadai įvykdomi su kaupu: sutaupytų pinigų pakanka kreditui ir dar lieka.
Nesueina galai
Minėto daugiabučio savininkams beliko pritarti šiam planui ir būtų pradėtos statybos įmonės paieškos, derybos dėl kredito. Tačiau atsirado abejonių po to, kai gyventojai paskaičiavo vienam butui tenkančias remonto išlaidas. Kaip pavyzdį pateikiame 65,07 kv. m ploto buto remonto išlaidas. Šiame bute likęs vienas medinis langas, kiti – plastikiniai. Šie renovacijos metu nebus keičiami. Minėtam butui bendra investicijų suma (pagal pirmąjį variantą) – 12 tūkst. Eur/41 tūkst. Lt, atėmus 35 proc. valstybės paramą – 7,6 tūkst. Eur/26 tūkst. Lt, o pridėjus 20 metų trukmės kreditą su palūkanomis galutinė renovacijos kaina – 9,9 tūkst. Eur/34 tūkst. Lt. Atsiskaitinėjant už renovaciją 20 metų, kiekvienais reikėtų mokėti po 494 Eur/1704,3 Lt.
Šio buto savininkai pernai už šilumą mokėjo 422,3 Eur/1458 Lt, užpernai – 490 Eur/1692 Lt, dviejų paskutiniųjų metų vidurkis – 456 Eur/1575 Lt. Pirmasis akibrokštas: metinio mokesčio už šilumą nepakanka metiniam kredito mokesčiui (494 Eur/1704 Lt).
Planuojant per metus sutaupyti 50 proc. šilumos, kreditui gyventojai galėtų skirti pusę šilumos mokesčio – 228 Eur/787,5 Lt. Norėdami laiku sumokėti kreditą buto savininkai kasmet turėtų primokėti po 266 Eur/917 Lt. Taigi per metus šio buto šildymo ir renovacijos išlaidos didėja iki 721 Eur/2491 Lt (58 proc. nuo šilumos mokesčio). Dar didesnės išlaidos tiems butams, kuriuose reikės keisti visus medinius langus, įstiklinti balkonus.
Faktinės sąnaudos 2,8 karto mažesnės už skaičiuojamąsias
Kodėl investicijų plane namui žadamos puikios renovacijos sąlygos, o suskaičiavus kaštus atskiriems butams – situacija priešinga? Investicijų plano rengėjai – mažoji bendrija „Energo projektas“ iš Klaipėdos, vertindami esamą pastato energinį naudingumą, pagal tam tikrą formulę paskaičiavo, jog prieš renovaciją patalpoms šildyti per metus suvartojama 391 kwh/kv. m, nors trejų metų faktinių sąnaudų metinis vidurkis – 139 kwh/kv. m. Taigi faktiškai namo suvartojama šiluma yra 2,8 karto mažesnė už skaičiuojamąją. Būtent nuo pastarosios – nerealiai didelės – plano rengėjai skaičiuoja po renovacijos sutaupytas lėšas, o gyventojai – nuo realaus šilumos suvartojimo.
Gyventojai, įtardami, kad jų investiciniame plane pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, o padidinus šilumos suvartojimą, siekiama pagražinti renovacijos rezultatus ir žmones suklaidinti, kreipėsi į plano rengėją – „Energo projekto“ vadovą Darių Juozapavičių. Jis paaiškino, jog šilumos sąnaudos skaičiuojamos visam šildymo sezonui įskaitant 20 laipsnių vidaus temperatūrą, plane modeliuojami scenarijai su atsarga, todėl faktinis suvartojimas gerokai skiriasi nuo skaičiuojamojo. „Pastarąsias žiemas butuose buvo 18 laipsnių temperatūra. Norint ją padidinti dviem laipsniais, tikrai neturėtume suvartoti 2,8 karto daugiau šilumos“, – teigė minėto namo bendrijos pirmininkas S. Jankauskas.
Konkretesnį atsakymą bendrijai pateikė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Ji nurodė, jog investicijų planas rengiamas pagal ministerijos patvirtintą Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad apskaičiuojant didžiausios mėnesinės įmokos dydį, įvertinama esamos padėties skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų atitiktis faktinėms. Jeigu skirtumas tarp skaičiuojamųjų ir faktinių yra reikšmingas, viršija 15 proc., tuomet skaičiuojamieji šiluminės energijos sąnaudų rodikliai gali būti nustatomi atsižvelgus į faktinį. Vilniaus g. 12A namo atveju, skirtumas net 281 proc.
Nepaisoma reikalavimų?
Peršasi mintis, jog investicijų plane nepaisoma aprašo reikalavimų. Ir tai ne vienintelis atvejis. Apraše nurodoma, jog po renovacijos šiluminės energijos sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau kaip 20 proc., palyginti su esama. Per trejus metus iki plano rengimo namo šilumos suvartojimo vidurkis buvo 139 kwh/kv. m, po renovacijos planuojamas159 kwh/kv. m. Vadinasi, apšiltinus namą šilumos energijos suvartojimas didėja?
„Mūsų namas labai senas, tačiau šilumos suvartojimas nėra labai didelis. Gal pakaktų jį apšiltinti 5 cm, o ne 20 cm storio putplasčiu, kaip suplanuota? Tuomet renovacija nebūtų tokia brangi?“ – svarstė S. Jankauskas. Anot jo, rengiant planą, stengtasi didinti darbų apimtis, tuo pačiu ir remonto kainą, tikintis prisivilioti statybininkus, tačiau jau pasiektas kritinis momentas, kai renovacija tapo žmonėms nepakeliamai brangi. Juolab kad Rokiškyje butai nėra brangūs, renovacijos kaina viršija buto rinkos vertę.
Kodėl didėjančiais mokesčiais nesipiktina kitų renovuojamų namų gyventojai? Taikos gatvės atnaujintų namų savininkai prie renovacijos turi pridėti tik 15 proc., butui – po 2-5 tūkst. Lt. Suma nėra didelė, dauguma gyventojų ją iš karto sumoka ir jokių pretenzijų niekam nereiškia.
Obeliuose keli namai renovuojami su 40 proc. valstybės parama, tačiau projektai nebaigti, todėl gyventojams renovacijos mokestis dar neskaičiuojamas. „Žiemos mėnesiais džiaugėmės mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Negaliu pasakyti, kiek mano butui kainuos renovacija, nes dar neskaičiavau. Tikiu, kad būsto mokesčiai nedidės, renovacijai pakaks už šilumą sutaupytų pinigų“, – vylėsi Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas, gyvenantis renovuojamame name.
Dalia Zibolienė
Įdomios įžvalgos, bet vistiek kažkas čia negerai. Kiek iš aplinkos teko girdėti, tai vien apšiltinimas tikrai nepadeda, šilumos energijos yra išnaudojama beveik tiek pat. Tačiau šildymo sistemos keitimas tikrai padeda sumažinti išlaidas šildymui. O ir paskola nėra didelė, į mėnesį tik apie 30 eurų išeina, todėl manau jog investicija yra gera.