Liepą bus metai, kai rajone uždaryta 14 sąvartynų visose seniūnijose. Pagal planą kitamet šie sąvartynai turėtų sužaliuoti želdiniais, o sutvarkytos teritorijos perduotos savivaldybei. Tačiau taip gali ir neįvykti. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą sąvartynams sutvarkyti teismui apskundė šio konkurso dalyvė – “Panevėžio kelių” akcinė bendrovė. Ji įtaria, kad Panevėžio regiono 94 sąvartynų ir šiukšlynų uždarymo projektą įgyvendinantis Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras neskaidriai vykdė viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė išskirtines salygas vienam konkurso dalyviui.
Apskundė teismui
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras 2009 m. paskelbė konkursą 94 Panevėžio regiono sąvartynų ir šiukšlynų uždarymo darbų rangovui išrinkti. Geriausiu buvo pripažintas bendras UAB “Pireka” ir Latvijos kompanijos “Būvalts R” pasiūlymas.
“Panevėžio regiono sąvartynų ir šiukšlynų uždarymo projektą vykdantis UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, mūsų nuomone, neskaidriai vykdė viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė išskirtines sąlygas vienam konkurso dalyviui. Tai pažeidžia kitų dalyvių teises”, – sakė konkursą apskundusios AB “Panevėžio keliai” atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
Pasak jos, konkurso organizatorius ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) apie galimus įstatymų pažeidimus buvo informuoti raštu, tačiau “Panevėžio kelių” bendrovės pretenzijas atmetė.
Todėl bendrovė šią problemą ėmė spręsti teismuose.
Netinkamos medžiagos
ir netikri dokumentai?
“Panevėžio kelių” bendrovės teigimu, didelės apimties Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro užsakymą siekiančios gauti bendrovės “Pireka” ir “Būvalts R” sąvartynams uždaryti ketino naudoti netinkamas medžiagas.
“Techniniame projekte Pasvalio, Biržų ir Rokiškio miestų sąvartynams uždaryti nurodyta naudoti 17 mm geosintetinį drenažo tinklą. Tačiau “Pireka” ir “Būvalts R” pasirinko kitą medžiagą, kurios savybės neatitinka projekto reikalavimų. Planuojama naudoti medžiaga neturi reikalaujamų techninių savybių ir neatlieka reikalingų funkcijų. Tai reiškia, kad didžiulės apimties projektas už Europos Sąjungos (ES) lėšas būtų iš esmės neįgyvendintas”, – sakė AB “Panevėžio keliai” atstovė ryšiams su visuomene R.Čepienė.
Pasak jos, medžiagos pakeitimas leido bemaž milijonu litų sumažinti rangos darbų kainą ir sudarė prielaidas nepagrįstai laimėti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro skelbtą viešųjų pirkimų konkursą bendrovėms “Pireka” ir “Būvalts R”. Įtarimų sukėlė ir Latvijos kompanijos “Būvalts R” pateiktų kvalifikaciją įrodančių dokumentų kopijų tikrumas.
Grėsmė prarasti ES paramą?
Praėjusią savaitę Panevėžio apygardos teisme vyko parengiamasis posėdis. R.Čepienės teigimu, teismas sutiko prie bylos prijungti įtarimus pagrindžiančius dokumentus bei leido išreikalauti konkursui pateiktų dokumentų originalus. Pasak R.Čepienės, jei teismas pripažintų konkursą neskaidriu, kiltų didelių problemų dėl europinės paramos. Mat šis projektas dalinai finansuojamas ES lėšomis, o skaidrūs, tiekėjų lygiateisiškumo principų nepažeidžiantys viešieji pirkimai yra pagrindinė sąlyga ES paramai gauti.
Terminas tiksi nuo pernai gruodžio
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro šio projekto administratorius Vaidas Peleckas nekomentavo, kaip galėtų baigtis teisminis ginčas. Anot jo, pagal terminus sutvarkyti 94 Panevėžio regiono sąvartynus jų bendrovė turi per 17 mėnesių ir šis laikas jau “tiksi nuo praėjusių metų gruodžio”. Administratorius neslėpė, jog bendrovė sulaukia Aplinkos projektų valdymo agentūros raginimų kuo greičiau pradėti sąvartynų rekultivavimo darbus. “Negaliu pasakyti, kaip bus su terminais, jei įsisuks teismų procesas dėl konkurso”, – sakė V.Peleckas. Galimybė, kad dėl pradelsimų agentūra leistų pratęsti terminus, mažai tikėtina, nes projektas finansuojamas ES lėšomis. Anot projekto administratoriaus, nespėjus įsisavinti ES paramos, yra pavojus dalį jos prarasti.
Dėl gresiančios teismų karuselės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras su konkurso laimėtoja sutarties dėl rangos darbų nepasirašė. Todėl jokie realūs darbai uždarytuose 94 apskrities sąvartynuose kol kas nevykdomi. Yra tik projekto darbų atlikimo techninės priežiūros sutartis.
V.Pelecko teigimu, rekultivuotus sąvartynus Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras turės perduoti savivaldybėms su 12 mėn. atliktų darbų garantijomis. Mūsų rajone šis centras prižiūrės tik rekonstruotą Ruzgų sąvartyną, kuriame saugomos žaliosios kompostuojamos atliekos.
Rajono didžiosios bei buityje susidarančios pavojingos atliekos nuo pernai liepos gabenamos į K.Donelaičio gatvėje įrengtą atliekų surinkimo aikštelę, iš čia jos iškeliauja į UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą.
Almantas Blažys, rajono meras
Uždarytų sąvartynų tvarkymo darbus vykdo UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras. Ši bendrovė yra atsakinga, kad darbai būtų baigti laiku. Jos valdybon deleguotas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aloyzas Jočys. Turiu informacijos, jog konkurso, skelbto atlikti sąvartynų tvarkymo darbus, vienas dalyvių kreipėsi į teismą, ir darbai sąvartynuose kol kas nevykdomi. Žinoma, norime, kad jie būtų rekultivuoti, teritorijos apželdintos, tačiau mūsų rajonas šių darbų proceso negali įtakoti. Dabar 14 uždarytų rajono sąvartynų yra atviri, seniūnai privalo kontroliuoti, kad žmonės čia negabentų šiukšlių.
Darutis Krivas, rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas
Rajono sąvartynų, neatitinkančių šalies aplinkosauginių ir ES reikalavimų, sutvarkymu rūpinasi ne savivaldybė, o UAB Panevėžio regiono atliekų surinkimo centras, kuriam skirtas finansavimas. Ši bendrovė įsipareigojo savivaldybei perduoti rekultivuotas sąvartynų teritorijas. Nežinau, kas bus, jei ši bendrovė neįvykdys įsipareigojimų. Mes, kaip buvo sutarta, nuo pernai liepos uždarėme 14 rajono sąvartynų. Dabar žaliosios atliekos gabenamos į Ruzgų sąvartyną, o visos kitos – į atliekų surinkimo aikštelę K.Donelaičio gatvėje. Ar uždarius seniūnijų sąvartynus padaugėjo šiukšlių miškuose, pakelėse? Tokie jau esame, kad dar neišmokome tausoti aplinkos. Pakanka šiukšlių ir pamiškėse, ir pakelėse. Pavasarį vyko akcija “Darom 2010”, per kurią rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, surinkta daug šiukšlių.
Vidmantas Bražiūnas, rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas
Pernai uždarius seniūnijų sąvartynus, nerimavome, kad labai padaugės šiukšlių, ypač miškuose. Baimintasi, kad atliekos bus nelegaliai gabenamos į jau uždarytus sąvartynus. Tačiau tokių nusiskundimų iš seniūnijų neturiu. Nuo pernai vasaros, kada buvo uždaryti sąvartynai, pagausėjo atliekų nenaudojamuose ir neprižiūrimuose gamybiniuose centruose. Aišku, laiškų su adresais ten nerasi, todėl sunku susekti teršėjus. Kaip nustatyti atliekų “saugykla” virstančių objektų šeimininkus? Nenaudojamos fermos ar dirbtuvės, įsigytos už pajus, kažkam parduotos. Bene didžiausias tokio nelegalaus sąvartyno pavyzdys – Salų kaimynystėje esantis Urlių kaimas (Kamajų sen.), tiksliau, jame riogsanti apgriuvusi ferma ir buvę mechaninės dirbtuvės. padangų ir kitokių atliekų svetimi ten nesuveža, tą daro vietos gyventojai. Paskutiniu metu sumažėjo pranešimų apie krūvas netinkamų naudoti padangų, išmestų į pakeles ar pamiškes.
Kas atsitiks, jei laiku nebus rekultivuoti rajono sąvartynai? Tai jau ne agentūros rūpestis, nes yra bendrovė, kuri sutartimi įsipareigojo šiuos darbus atlikti iki sutarto termino. Jei laiku objektai nebus sutvarkyti, pretenzijas reikš Aplinkos ministerija, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Aldona Minkevičienė
