Vasario 7 d. ne tik Konstantinavos (Kazliškio sen.) krašto žmonės bet ir svečiai iš kaimyninių bendruomenių, rinkosi į Konstantinavos bendruomenės namus, į popietę “Duonele kvepia mūsų namai”.
Joje šventės dalyviai, paskatinti vedančiųjų Irenos Žindulienės ir Janinos Žemaitienės, pažvelgė į mūsų senolių praeitį, prisiminė senąsias duonos auginimo tradicijas nuo rugio grūdo iki duonos kepalo ant mūsų stalo.
Šauniosios bendruomenės “gaspadinėlės” visus vaišino namine duonele, skaniu pyragu, saldžia gira. Išgirdome daug pasakojimų apie duonos auginimo ir kepimo papročius, minėme mįsles, minkles, lenktyniavome, kas pasakys daugiau patarlių ir priežodžių apie duoną. Daug gražių, nuostabių šio regiono dainų, sutartinių visiems skyrė Žiobiškio kultūros centro folklorinis ansamblis “Vengerynė”, vadovaujamas Aušros Kežutienės, o nuoširdžiai su švente sveikino bendruomenės pirmininkė Virginija Ardavičienė. O paskui, grojant Konstantinavos saviveiklininkams, vadovaujantiems Virginijaus Venciulio, žaidėme žaidimus, šokome, dainavome.
Lietuviai nuo seno garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo.
GR inform.
