Miestelėnams nebereikia sukti galvos, kur išmesti nebenaudojamus lygintuvus, plaukų džiovintuvus, telefonus, skrudintuvus, ausines, kitus elektros prietaisus bei panaudotas baterijas, kenkiančias aplinkai.
Traukia it širšę medus
Rajone elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (EEĮA) pastatyta 13 specialių konteinerių. Vienas jų – savivaldybės administracijos pastato fojė. Žmogaus ūgio piešiniais ir užrašais išdekoruota talpa šiomis dienomis beveik tuščia, nes atliekos neseniai išgabentos.
Kokio „turto” čia galima pamatyti? Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas sakė, jog į šį konteinerį galima mesti visus nebereikalingus elektros ir elektronikos daiktus, kurie tik telpa pro ertmes. „Galima net mažąjį „Šilelį” įmesti”, – teigė pašnekovas. Rausvai paryškinta ertmė skirta panaudotoms baterijoms mesti.
Į darbą ryte skubėję savivaldybės tarnautojai, trumpam stabtelėję prie konteinerio, pasakojo į jį metantys senas baterijas, skaičiuotuvus, spausdintuvus. Viena specialistė iš namų atitempė seną lygintuvą.
Šis atliekų konteineris it širšę medus traukia senienų mėgėjus. Vienas pagyvenęs rokiškėnas – dažnas savivaldybės lankytojas, tarnautojų vadinamas „etatiniu naršytoju” .
Pastatyti įvairiose įstaigose ir organizacijose
Estetiški elektros ir elektronikos atliekų konteineriai yra visose rajono gimnazijose bei progimnazijose, Jūžintų Juozo Otto Širvydo vidurinėje ir Panemunėlio geležinkelio stoties pagrindinėje mokyklose, Obelių spirito varykloje ir Skemų socialinės globos namuose.
Pagal sutartį su Aplinkos ministerija viena šalies įmonė sukūrė EEĮA surinkti tūkstančio specialių konteinerių tinklą, apimantį visus regionus. Spalvoti konteineriai pastatyti įvairiose įstaigose ir organizacijose, keturiolikos savivaldybių administracijose. Jų stovėjimo vietos nurodytos tinklalapyje www.mesk-i-konteineri.lt/vietos.
D. Krivas gyventojams primena, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekas mesti į bendrąsias šiukšlių dėžes draudžiama. Tačiau žmonės draudimų nepaiso, todėl kasmet į šalies sąvartynus patenka apie du tūkstančius tonų šių atliekų. Problemą tikimasi išspręsti didinant EEĮA konteinerių ir legalių vietų, kuriose elektronines ir elektros atliekas būtų galima išmesti.
Brangstantis nerūšiuotų atliekų pridavimas grasina didesniais mokesčiais gyventojams
Milijoninį pelną iš šiukšlių pernai uždirbusi UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras didina vartų (šiukšlių pridavimo) mokestį. Toks bendrovės sprendimas netrukus atsilieps ir gyventojams – brangs šiukšlių paslauga.
Reikalavo vidurkio
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) valdyba, kuriai atstovauja kiekvienos apskrities savivaldybės nariai, leido vartų mokestį padidinti 18 Lt. Bendrovės užmojis buvo dar solidesnis, tačiau didesniam paslaugos brangimui savivaldybės pasipriešino.
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro valdybos narys, rajono savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Jočys sakė, jog didesnis įkainis, nei leista, būtų nepagrįstas. Pasak valdybos nario, savivaldybių atstovų pozicija buvo tokia: Panevėžio RATC vartų mokestis negali būti didesnis nei šalies regionų RATC įkainių vidurkis.
Nerūšiuotos komunalinės atliekos į RATC gabenamos iš mūsų, Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Panevėžio rajono ir Panevėžio miesto. Labiausiai nuo centro nutolę – per 100 km – esame tik mes ir Biržai. Todėl abiejuose rajonuose yra atliekų pakrovimo stotys, iš kurių šiukšles į centrą išgabena RATC pasamdyta įmonė. Kiti rajonai atliekas į RATC gabena patys. Tačiau dabartinis vartų įkainis visoms apskrities savivaldybėms vienodas – 65,56 Lt/t (be PVM). Tačiau valdyba mokestį leido padidinti kiek daugiau nei 18 Lt. Taigi tonos šiukšlių įvežimas į RATC bus per 80 Lt.
Paslauga turės brangti
Šiukšlių rūšiuotojų padidėjusį apetitą greitai pajus ir gyventojai. A. Jočys sakė, jog teks branginti atliekų mokestį, nes kitaip savivaldybė savo rankomis žlugdytų komunalines atliekas tvarkančią įmonę AB “Rokiškio komunalininkas”. “Kiekvienas paslaugos branginimas gyventojams labai skausmingas”, – sakė savivaldybės administracijos vadovas. Pasak jo, dabar galiojantis šiukšlių mokestis patvirtintas 2008 m. ir nuo to laiko nė karto nekeistas, nors brango kuras ir kiti energetiniai ištekliai, padidintas minimalus darbo užmokestis.
Už šiukšlių pridavimą – pusė milijono
AB “Rokiškio komunalininkas” direktorius Antanas Vagonis sakė dar neturįs oficialios informacijos apie naują RATC vartų mokestį, tad kol kas nesiima konkrečių žingsnių dėl mokesčio peržiūrėjimo. Tačiau neabejoja, jog reikės kreiptis į rajono tarybą dėl mokesčio tarifų padidinimo.
Pasak jo, bendrovė vartų mokečio RATC per metus sumoka apie 0,5 mln. Lt. Žiemos mėnesiais suma siekia apie 30 tūkst. Lt (per mėnesį), šiltuoju periodu – iki 50 tūkst. Lt. Ar šias išlaidas kompensuoja paslaugos vartotojų bendrovei sumokėti mokesčiai už šiukšles? A. Vagonis sakė, jog ši veikla “balansuoja ties nuliu”.
Pasak komunalininkų vadovo, Biržai po 2008 m. jau du kartus didino atliekų tvarkymo kainas gyventojams. Be to, kaimynai biržiečiai už atliekų tvarkymą moka pagal kitokią mokesčio apskaičiavimo sistemą: viena mokesčio dalis – pastovi, kita – kintančioji. Mūsų rajono daugiabučių gyventojams mokestis apskaičiuojamas pagal būsto plotą.
Linijos norėtų
“Gimtasis …” daugybę kartų rašė apie atliekų rūšiavimo naudą, kvietė gyventojus įvairios rūšies šiukšlių nekrauti į bendruosius konteinerius, stiklą mesti tik į stiklo tarai skirtas talpas, taip pat atskirti popierių, plastiką. Atliekų rūšiavimas daugybei žmonių tapo gyvenimo būdu. Pagal statistiką, kasmet gyventojai išrūšiuoja 20 proc. daugiau atliekų.
Gyventojai ne kartą klausė, kodėl mūsų komunalininkas negali įsigyti atliekų rūšiavimo linijos, o šiukšles gabena už 100 kilometrų? Juk tokia įranga turėtų greitai atsipirkti, nebereikėtų RATC atseikėti didžiulių pinigų. Be to, išrūšiuotas atliekas komunalininkas pats galėtų parduoti ir gauti pajamų.
A. Vagonis su baltu pavydu dėstė apie dvi Panevėžio įmones, užsiimančias atliekų tvarkymu. Didžiąją dalį komunalinių atliekų jos išrūšiuoja, į centrą neišrūšiuotų šiukšlių gabena labai mažai. Komunalininko bendrovės vadovas neabejoja, kad rūšiavimo linija pagerintų finansinę padėtį. Tačiau, direktoriaus teigimu, bendrovė vienašališkai tokio sprendimo priimti negali. Pagal šalies atliekų tvarkymo strategiją, kurios kūdikiai – dešimtis milijonų litų kainavę regioniniai atliekų tvarkymo centrai, komunalinės atliekos turi būti rūšiuojamos ne savivaldybėse, o tik šiuose centruose. Išrūšiuotas ir perdirbti tinkančias atliekas RATC parduoda. Jeigu savivaldybės įsigytų rūšiavimo linijas, centras liktų be didžiosios dalies žaliavų ir pajamų. Taigi aritmetika paprasta: centro pajamos už nerūšiuotas atliekas iš savivaldybių atvirkščiai proporcingos savivaldybių komunalininių įmonių išlaidoms.
Priima nemokamai
Panevėžio RATC gyventojų išrūšiuotas atliekas priima nemokamai. Bet mokėti nereikia tik tiems, kurie yra sudarę sutartis su atliekų vežėjais. Gyventojai nemokamai gali priduoti 5 automobilio padangas, 200 kg plastiko, 300 kg metalo, 10 kg baterijų ir akumuliatorių, 300 kg stiklo. Parfumerijos, naftos produktų, dažų, lako pakuočių – iki 15 kg.
Miškininkai mokėsi saugoti paukščių perimvietes
Sartų regioninio parko direkcijoje Dusetose (Zarasų r.) Rokiškio ir Zarasų urėdijų miškininkai domėjosi saugomų plėšriųjų paukščių perėjimo vietų apsauga.
Mūsų rajono miškų urėdijos valdomuose valstybinės reikšmės miškuose saugoma apie 160 plėšriųjų paukščių lizdaviečių ir perimviečių. Jų kasmet daugėja: tai mažojo erelio rėksnio, jūrinio erelio, vištvanagio, vapsvaėdžio, sketsakalio. Taip pat saugoma dvylika juodųjų gandrų lizdaviečių.
Mūsų miškininkai lizdaviečių apsaugos ir rūšių nustatymo klausimais nuolat bendradarbiauja su Lietuvos ornitologų draugijos nariais, ekspertais bei ornitologais mėgėjais.
Dusetose vykusiame seminare „Saugomų plėšriųjų paukščių perėjimo vietų apsaugos grėsmės ir perspektyvos Lietuvos miškuose mažojo erelio rėksnio pavyzdžiu” dalyvavo girininkijų girininkai, pavaduotojai, inžinieriai, vyriausiasis miškininkas. Specialistai susipažino su mažojo erelio rėksnio apsaugos šalies miškuose vykdymo eiga, plėšriųjų miško paukščių, gyvenančių mūsų miškuose, perėjimo ir buveinių bruožais. Dusetų girioje miškininkai gilino praktines plėšriųjų paukščių lizdaviečių atpažinimo žinias, aptarė lizdaviečių apsaugą. Išvykos metu buvo įrengtos kelios dirbtinės lizdavietės mažajam ereliui rėksniui.
Aldona Minkevičienė
