Vienas svarbiausių Rokiškio liaudies teatro 55-mečio akcentų rokiškėnų laukia šeštadienį 13 val.: Kultūros centre bus parodyta spektaklio „Chlestakovas Lietuvoje” premjera. Kaip ir įprasta, režisierius prieš ją sapnuoja košmariškus sapnus ir linksta į prieštaravimus. Apie tai ir kalbėjomės su Rokiškio liaudies teatro režisieriumi Eligijumi DAUGNORA.
– Kodėl būtent šis kūrinys?
– Buvau labai susidomėjęs viena lietuvių teatro legendų „Vilkolakio” teatru, kuris gyvavo 1921-1924 metais. Tai buvo kabaretas, estradinis teatras, kuris improvizavo visokias satyrines sceneles. Ir aš pradėjau „knistis” po visas tas medžiagas. Ir matau, kad paskutinis jų laikotarpis – rimtas satyros komedijos teatras, kuris turėjo savo autorius. Jie rašė pjeses, viena jų ir yra „Chlestakovas…”.
Pjesės autorius V. Bičiūnas – labai įdomi asmenybė. Jis buvo Steigiamojo Seimo narys, krikščionis demokratas, garsus to meto dailininkas, rašytojas ir visų galų meistras, susidėjęs su „Vilkolakio” menininkų kompanija. Kai nukrypo į menus, Steigiamojo Seimo posėdžių nebelankė. Pasiuntinys ateidavo kviesti, o jis sakydavo: „Prabalsuosit ir be manęs.”
Iš esmės V. Bičiūno pjesės „Vilkolakyje” – variacijos įvairiom žinomom temom, kur improvizacinė komedija jungiama su lietuvių tautosaka ir folkloru. O „Chlestakovas…”, galima sakyti, N. Gogolio „Revizorius”, perrašytas pagal to meto Lietuvos aktualijas. Jau dirbdamas prie J. Tumo- Vaižganto raštų ir publicistikos pastebėjau, kad šiandienoje atsikartoja tam tikri praeities momentai, tai, kas vyko prieš 80-90 metų. Skaitant „Chlestakovą…” man net kilo klausimų – ar tikrai taip, kaip gali būti „abonentas” ir iš esmės panašiam kontekste kaip šiandieninėje Lietuvoje?
Išsamiau – ketvirtadienio GR.
Reda Milaknienė
