Energingos, veiklios, protingos ir vietoje nenustygstančios Emilijos TRUMPAITĖS pečius užgulė dar vienas malonus rūpestis – ji išrinkta Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos prezidente.
Atrodė nepasiekiama
Emilija mokosi septintoje klasėje. Ji šypsosi – kai prieš dvejus metus stebėjo progimnazijoje vykusius prezidento rinkimus, savęs prezidentės vietoje neįsivaizdavo. „Pirmieji mokyklos prezidento rinkimai vyko, kai aš mokiausi 5 klasėje. Juose nedalyvavau, buvau tik stebėtoja. Kai buvo išrinkta tuometinė prezidentė, aš nė nesvarsčiau, jog kada nors galėčiau būti jos vietoje. Tačiau šiemet draugai įnirtingai skatino mane išmėginti savo laimę. Idėją palaikė ir mano tėvai. Pagalvojau, kad tai – paskutinis šansas mokantis šioje mokykloje, tad kodėl gi ne?! Ar ne per didelė našta? Kol kas sunku pasakyti, nes rinkimai įvyko vos prieš porą savaičių. Taip, atrodo sunku, bet viliuosi, kad sugebėsiu ir pateisinsiu mane išrinkusių moksleivių lūkesčius. Tikiuosi ir tarybos bei visų mokinių pagalbos. Visada galiu pasikalbėti su buvusia progimnazijos prezidente, paprašyti jos patarimų“, – pasakoja Emilija.
Anot septintokės, pagrindinės progimnazijos prezidento užduotys – atstovauti mokyklai įvairiuose renginiuose ir būti „tiltu“ tarp mokinių bei mokytojų. Tokios patirties Emilija turi – yra klasės seniūnė.
Juozo Tūbelio progimnazijos prezidentės pareigas moksleivė užims tol, kol baigs 8 klases ir pereis mokytis į kitą mokyklą: „Ar ten bandysiu tapti prezidente? Nežinau. Dar apie tai negalvoju. Žiūrėsiu, kaip čia seksis.“
Pasiūlė išlaikyti tradicijas
Rinkimams Emilija ruošėsi atsakingai: „Pirmiausia ramiai apgalvojau ir susirašiau visus pasiūlymus, tai, ko galbūt trūksta ir reikėtų mūsų progimnazijai. Čia mokausi nuo pirmosios klasės, o stebėdamas iš šono matai, ką galima patobulinti, gal kažką pakeisti ar suorganizuoti. Aš pasiūliau pakartoti tokius renginius kaip madų šou ar tūbeliečių talentai, nes tai – tikrai puikios idėjos. Be abejo, visi kalėdiniai renginiai. Trumpiau tariant – pasiūliau išlaikyti tradicijas. Vienas svarbesnių mano sumanymų – pagarsinti skambutį, kadangi kai kuriose mokyklos vietose jo visai negirdėti: sėdi pamokoje, nors jau seniai pertrauka. Šiltuoju metų laiku per pertraukas labai gera pabūti lauke, bet čia skambučio irgi negirdėti, tad privalai žvilgčioti į laikrodį… Moksleiviai ištroškę diskotekų, tačiau kol nebuvo prezidento, niekas jų neorganizavo. Tokie mano pasiūlymai. Moksleiviai ir tarybos nariai taip pat labai kūrybingi, turi begales idėjų. Tereikia viską įgyvendinti.“
Užimtumas mokslams netrukdo
Po pamokų trylikametė Emilija sportuoja, groja, šoka. Aktyvi popamokinė veikla jai netrukdo gerai mokytis bei skinti laurus olimpiadose.
„Veiklos netrūksta, bet tai man netrukdo gerai mokytis. Didžiąją dalį namų darbų spėju atlikti mokykloje. Tereikia per pamokas atidžiau klausyti mokytojų. Labiausiai patinka ir sekasi matematika. Pastebėjau, jog pastaruoju metu neprastai susidoroju ir su lietuvių kalbos užduotimis: rašinių konkurse mokykloje mano rašinys buvo išrinktas geriausiu. Mane pačią tai labai nustebino, nes nesijaučiu stipri šioje disciplinoje. Sekasi istorija, geografija, labai patinka fizika. Pastarąja sudomino brolis Gintas. Visą vasarą su juo kalbėjome tik apie fiziką. Tai labai įdomus dalykas ir norisi sužinoti daugiau ir daugiau. Dažnai dalyvauju įvairiose olimpiadose, jose užimu prizines vietas“, – entuziastingai žodžius beria septintokė ir patikina kol kas nežinanti, kokią specialybę norėtų pasirinkti ateityje: „Anksčiau save įsivaizdavau kaip architektūros dizainerę. Bet šis noras praėjo ir nebeįsivaizduoju, kuo galėčiau būti. Tai dar labai toli…“
„Man reikia veiklos“
Paauglė tikina, jog tarp daugybės užsiėmimų randa laiko ir kitokioms mėgiamoms veikloms bei laisvalaikiui: „Grįžusi iš būrelių visada noriu nuveikti dar kažką naudingo. Tačiau dažnai būna, kad atsisėdu prie televizoriaus ir nebegaliu pakilti (juokiasi – aut. past.). Taip, pavargstu, bet gera žinoti, kad daug ką darau ir man sekasi. Pavydžiu vaikams, kurie nelanko būrelių ir grįžę namo jaučiasi laisvi. Tačiau nors ir atrodo gera sėdėti nieko neveikiant, manau, aš taip nesugebėčiau. Man reikia veiklos. Net vasarą per atostogas negaliu ramiai būti, dažnai pradedu kokį nors didelį darbą. Atsimenu, kai buvau mažesnė, per atostogas klijavau popierinius namelius: 3D vaizdą ant didelio lapo… Ne mano charakteriui sėdėti ramiai. Daug daugiau galima pasiekti, kai esi užimtas, nes susiplanuoji savo laiką taip, kad viską spėtum. Ir naktimis sėdėti tikrai netenka. Anksčiau tėvai ragindavo eiti miegoti 22 val., o dabar pati po įtemptos dienos jaučiu nuovargį ir neraginama traukiu į lovą. Norisi tiesiog gulėti: paskaityti knygą ar „pamaigyti“ telefoną.“
Pasak Emilijos, draugai jos gyvenime taip pat užima svarbią vietą: „Yra laiko ir su draugais pabūti. Savaitgaliais dažnai susitinkam. Neįsivaizduoju savo laisvalaikio be jų, ypač be geriausios draugės Marijos: jausčiausi, lyg neturėčiau dalelės savęs.“
Emilija, priešingai nei dauguma bendraamžių, mėgsta skaityti knygas. Ir, kaip pati sako, ne bet kokias, o tas, kurios turi išliekamąją vertę. „Man patinka skaityti. Jei randu įdomią knygą, perskaitau ją labai greitai. Labiausiai mėgstu mokslinę literatūrą. Nežinau, kodėl. Kai pasakau, kad Kalėdoms dovanų norėčiau kokios nors mokslinės knygos, visiems būna labai keista. Bet noriu tokios knygos, kurią perskaičiusi sužinočiau kažką naujo ir ji būtų naudinga. Skaityti neįdomią knygą man yra tuščias laiko gaišimas“, – porina paauglė.
Viską daro dėl savęs
Emiliją galima pamatyti ir intelektiniame žaidime „Protų kovos su Robertu Petrausku“, kur savo žiniomis trylikametė sugeba nustebinti ne tik save, bet ir suaugusius komandos draugus: „Protų kovose dalyvauju kartu su tėčiu. Mes daug ką darome kartu, ypač tai, kas susiję su protine veikla. Nors klausimai tame žaidime tikrai sudėtingi, kartais ir man pasiseka atsakyti. Aš daugiau orientuojuosi į vaikiškas ar muzikos sritis. Kartais pati nustembu atsakiusi teisingai į sudėtingesnį klausimą. Aš sportuoju, groju pianinu, lankau Choreografijos mokyklą. Viską darau tik dėl savęs, nes man tai malonu, ir tikrai niekam nieko nenoriu įrodyti. Grojimą pasirinkau todėl, kad elektriniais vargonėliais grojo mano brolis Gintas. Maža mėgau juos „patrankyti“. Į Choreografijos mokyklą pradėjau eiti, nes maniau, kad tai bus panašu į šiuolaikinių šokių mokyklą. Šiek tiek nusivyliau, kai dvejus metus teko atlikinėti įvairius tempimus ir pratimus. Bet paskui ėmė patikti. Supratau, kad galiu. Dziudo sportu sudomino bendraklasė. Iš pradžių užsiėmimai vyko labai vėlai, tingėdavau porą valandų sportuoti. Bet kai jie baigdavosi, aš būdavau kupina įspūdžių. Kai tėtis veždavo mane namo, nesustodama kalbėdavau, kaip sekėsi, ką numečiau…“
Emilijai labai patinka keliauti, taip pat įvairi ekstremali veikla. „Su broliu Rimu buvome amerikietiškų kalnelių parke – išbandėme pačius baisiausius atrakcionus. Labai įsiminė kelionė į Turkiją. Ten ilsėjomės, kai buvau maža, tačiau šią kelionę geriausiai atsimenu. Gal todėl, kad poilsiavietėje buvo vandens kalneliai…“ – šypsosi Emilija.
Miglė Katinauskienė
