Kai kurios Rokiškio rajono vietos pasikeitė neatpažįstamai: panaudojus europines lėšas sutvarkytos miestelių centrinės aikštės, gyventojams įrengta naujų laisvalaikio leidimo vietų. Kaip šiuos pokyčius vertina seniūnai, kurių vadovaujamose seniūnijose įrengti Europos Sąjungos pinigais finansuoti objektai, o jų priežiūrai tenka kratyti „vietinę“ kišenę?
Per 5 mėnesius – pusketvirto tūkstančio eurų
Kriaunų seniūnijoje įgyvendintas ne vienas Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuotas projektas. Pasak Kriaunų seniūno Arvydo Rudinsko, brangiausiai seniūnijai kainuoja išlaikyti naujai įrengtą poilsiavietę Sartų ežero pakrantėje Bradesiuose (Kriaunų sen.) bei Kriaunų paplūdimį. „Brangiausia išlaikyti įgyvendintus rekreacinius projektus: Bradesių ir Kriaunų stovyklavietes. Paskaičiavom: šių dviejų rekreacinių zonų sutvarkymui iš biudžeto reikia apie 3 tūkst. 500 eurų per 5 mėnesius. Brangiausiai atsieina elektros tiekimas Bradesių stovyklavietei. Nors čia elektra naudojama tik vasarą, galios mokestį reikia mokėti ištisus metus. Į Bradesius stovyklautojai atvažiuoja nameliais ant ratų ir prisijungia prie jiems pritaikytų elektros lizdų. Dušo ir tualeto patalpose esantis vandens šildytuvas – elektrinis, vanduo iš gręžinio taip pat pumpuojamas elektra. Poilsiavietėje įrengtus lauko šviestuvus įjungiame tik poilsiautojams pageidaujant. Labai brangus šiukšlių išvežimas. Šiltuoju metų sezonu poilsiavietėse apsilanko tikrai daug žmonių, dalis jų išvažiuodami šiukšles palieka… O kur dar smėlio papildymas po smarkių liūčių. Daug kainuoja teritorijų šienavimas: stengiamės, kad poilsiautojams būtų gražu ir patogu. Kainuoja net darbininkų nuvežimas į vietą“, – išlaidas vardijo seniūnas.
Reikėjo įsteigti papildomą etatą
Pasak A. Rudinsko, Bradesių poilsiavietės sanitarines patalpas atostogų sezonu administruoja du prižiūrėtojai. „Dušai ir tualetai atrakinami tik šiltuoju metų sezonu, kol dirba prižiūrėtojai. Specialiai tam buvo įsteigtas etatas ir samdomi du darbuotojai, kaip reikalavo projekto sąlygos. Ir dar ne bet kaip reikalavo – būtinai turi būti vyras ir moteris. Jie abu gauna minimalų atlyginimą. Atlyginimai mokami iš biudžeto, ne iš projektinių lėšų. Šie žmonės dirba 5 mėnesius“, – komentavo seniūnas.
Pasak pašnekovo, projekto sąlygose numatyta, kad 5 metus seniūnija neturi teisės iš poilsiautojų imti net simbolinio mokesčio. „Kai buvo rašomas projektas, maniau, kad bus kaip Zarasuose: tenykštė rajono taryba patvirtino tam tikrus įkainius automobiliams bei nameliams ant ratų. Mūsų pasiūlymas buvo atmestas. Tikriausiai zarasiškiai šią sąlygą įtraukė į projektą. Tikiu, kad po penkerių metų poilsis minėtose stovyklavietėse gali būti apmokestintas tam, kad nors šiek tiek būtų padengtos priežiūros išlaidos. Jei būčiau žinojęs, kiek priežiūra kainuos, būčiau pasirašęs projektą su tik su sąlyga, kad už suteiktas paslaugas lankytojai bent minimaliai susimokėtų“, – teigė seniūnas.
Kompensavo draudimo bendrovė
Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė negalėjo pasakyti, kiek kainuoja europinių objektų priežiūra, mat šios išlaidos atskirai neskaičiuojamos: „Kainuoja ir kasdieninė, ir visų metų priežiūra. Perkamos priežiūros priemonės, bet viskas įskaičiuojama į bendrą seniūnijos išlaidų eilutę. Negaliu pasakyti, kiek konkrečiai išleidžiama Kavoliškio infrastruktūros ar Moškėnų piliakalnio priežiūrai, tačiau kalbame apie ne vieną šimtą eurų. Vienareikšmiškai – išlaidos padidėjo. Pernai planuojant biudžetą buvo išskirta eilutė ES lėšomis įgyvendintų projektų priežiūrai. Tačiau ši suma buvo simbolinė, kadangi dauguma priežiūros darbų kompleksiškai vykdoma per viešuosius. Kalbant apie medinių konstrukcijų: suoliukų, pavėsinių priežiūrą, per penkerius metus suma tikrai susidaro nemaža.“
Pasak pašnekovės, anksčiau buvo galimybė infrastruktūrinius objektus drausti: „Pirmaisiais metais mums pavyko apdrausti Kavoliškyje pastatytus statinius. Kadangi gyvenvietėje atsirado naujas objektas, kai kuriems asmenims buvo „įdomu“ truputį aplaužyti, apgadinti… Apytikslis nuostolis siekė maždaug 2 tūkst. Lt, o žalą kompensavo draudimo bendrovė. Kitą kartą vėjas apgadino pavėsinę. Nuostolis buvo apie 700 Lt, jį taip pat kompensavo draudimas. Sumos nėra labai didelės, tačiau jeigu lėšas nuostoliams padengti būtų reikėję imti iš savivaldybės biudžeto, seniūnijai jau būtų skausminga. Dabar niekas nebedraudžia viešųjų infrastruktūrų, nes tai labai rizikingas objektas.“
Pasak D. Janulienės, Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje įgyvendinti trys projektai, kuriems reikalinga priežiūra: Moškėnų piliakalnis, Žiobiškio paplūdimys ir Kavoliškio infrastruktūros atnaujinimas.
Papildomos išlaidos
Jūžintų seniūnė Audronė Baltuškaitė pripažįsta, kad seniūnijoje įgyvendinus ES finansuotus projektus, atsirado papildomų išlaidų, tačiau tikina, kad projektai reikalingi. „Dauguma mūsų seniūnijoje įgyvendintų projektų papildomų lėšų nereikalauja ir mes jais labai patenkinti. „Sunkesni“ – Laibgalių kaimo infrastruktūros sutvarkymas ir Meldučių kaime atsiradęs Kurkliečių tvenkinys. Tačiau labai daug investuoti į juos dar neteko. Laibgaliuose vaikų žaidimų aikštelė įrengta prieš 3–4 metus, bet tik šiemet pakeitėme sūpuoklių ir laipynių virves, pirkom naujų varžtų. Tiesa, teko keisti klozetą, nes tikriausiai per žiemą buvo palikta vandens, šis užšalo ir klozetas trūko. Mokykla įgyvendino projektą Žiukeliškių poilsiavietei įrengti. Papildomas rūpestis seniūnijai – žvyruoti kelią. Tiesa, šį kelią prižiūrėjom, kadangi ten gyvena žmonės. Tik gal ne taip puikiai, kaip turim prižiūrėti dabar…“ – dėstė seniūnė.
Anot pašnekovės, daugiausia papildomų išlaidų reikalauja įrengtų rekreacinių zonų priežiūra: „Neskaičiavom, kiek tiksliai seniūnijai per metus atsieina šių zonų priežiūra. Daugiausia išleidžiama žolei pjauti: papildomai prisidėjo apie 100 eurų. Vien Kurkliečių poilsiavietę šiemet šienavom keturis kartus. O dar reikia darbininkus nuvežti į vietą. Vėl kuro išlaidos… Kol nebuvo poilsiavietės, žolės čia nepjaudavom. Laibgaliuose, rekonstruojant gatvę, išklotas naujas šaligatvis. Spėju, jog į tarpus tarp trinkelių kažko pakankamai neužpilta, nes auga žolė ir ją reikia nuolat skusti. Gerai, kai yra dirbančiųjų viešuosius darbus ar atidirbančiųjų už pašalpas… Kitaip tektų samdyti žmogų. Dėl šienavimo – žolę miestelio viduryje vis tiek būtume pjovę ir be įgyvendinto projekto.“
Gali sulaukti tikrintojų
„Penkerius metus rangovai įsipareigoję sutvarkyti defektus, susijusius su rangos darbais. Tuo tarpu seniūnijos atsakomybėje – objektų priežiūra. Ir tą turime daryti atsakingai, nes bet kada gali patikrinti atsakingos institucijos. Aišku, papildomų darbų tikrai prisidėjo, bet ir žmonių poreikiai auga. Savo seniūnijoje nematau tragedijos dėl padidėjusių išlaidų. Be to, jei pats ką nors įsirengi, irgi turi prižiūrėti, kad būtų gražu. Savo jėgomis, be projektų, susitvarkėme Jūžinto ežero pakrantę. Seniūnijos rūpestis prižiūrėti šią poilsiavietę – nušienauti, šiukšles išvežti. Išlaidos… Aišku, galima nieko nedaryti ir nesukti sau galvos“, – kalbėjo seniūnė.
Tvarkė savo jėgomis
Nuo vandalų ir vagišių dažnai kenčiantį Struvės geodezinio lanko Gireišių (Panemunėlio sen.) punktą seniūnijai jau teko tvarkyti iš pagrindų. Mat vagys išnešė suolus, betonines šiukšliadėžes, aplaupė sūpuokles, taigi seniūnijai teko pasirūpinti naujais.
Anot Panemunėlio seniūno Aniceto Bytauto, didelių finansinių investicijų tam nereikėjo: „Mums kainavo tik darbo jėga. O kaip ją apskaičiuoti? Kadangi turėjom savos medienos, iš jos padarėm paprastas šiukšliadėžes. Tokiems remontams naudojame iš pakelių ar kapinių nukirstus nereikalingus medžius. Per 3–4 metus, kiek įrengtas šis punktas, pirmą kartą dažėm statinius. Tai kainavo maždaug 300 eurų. Skaičiuojam išlaidas: tualetų išsiurbimas atsiėjo 40 Eur per metus, maždaug 100 Eur – žoliapjovių kuras, autobusiukas žmonėms nuvežti, šiukšlių surinkimas… Atsieina apie pusantro šimto eurų. Taigi labai didelių išlaidų tikrai neturime, o jei statinių negadintų piktavaliai, būtų dar geriau.“
Miglė Katinauskienė
