Šalies genetiniuose miško draustiniuose ošia medžių elitas. Vertingiausioms medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti įsteigta 112 valstybinių genetinių miško medžių draustinių. Rokiškio miškų urėdijos teritorijoje tokių draustinių yra keturi, du jų – Kamajų girininkijoje.
Gyvenimas ateitimi: paimame, kas geriausia
Europos šalyse jau daugiau kaip 15 metų veikia Europos miško genetinių išteklių programa, numatanti, kad tokių išteklių išsaugojimas jų genetiniuose draustiniuose – vienas svarbiausių ir patikimiausių būdų užtikrinant atspariausių aplinkos sąlygoms ir vertingiausių medžių populiacijų išsaugojimą jų natūraliose buveinėse.
Genetiniai draustiniai –miško medžių aukso fondas: juose saugomos įvairių rūšių miško medžių populiacijos, išsiskiriančios iš kitų geresniais genetiniais rodikliais, pavyzdžiui, atsparumu ligoms. Tarp tokiuose draustiniuose saugomų rūšių – įvairiuose Lietuvos miškuose esantys beržų, ąžuolų, pušų, liepų, juodalksnių, drebulių, eglių, uosių medynai. Tai gražūs, geri, stori, aukšti, gyvybingi medžiai. Iš jų renkamos sėklos, kad miškas būtų atkurtas iš genetiškai gerų palikuonių.
Tie medžiai yra pažymėti, pažymėtos ir draustinių sklypų ribos. Nesunku suprasti, kad patekote į genetinį draustinį: genetiniai medžiai 1,3 m. kamieno aukštyje yra pažymėti 1,3 m. baltų dažų raidėmis GD, tokie ženklinti medžiai žymi ir draustinio sklypo ribas.
Rajone – keturi genetinių medžių bankai
Aplinkos ministerijos teikimu šalies vyriausybė lapkrityje oficialiai įteisino 112 genetinių draustinių. Jis atrinkti per pastaruosius du dešimtmečius pagal medynų populiacijų tvarumą, prieaugį, derėjimą, medžio lajos formą, medienos kokybę ir kitus kriterijus. Bendras įsteigtų genetinių draustinių plotas – 1582 ha. Didžiausias jų – Meškapievių miško pušies – draustinis užima 150,8 ha (Prienų urėdija), mažiausias – Mikytų miško beržo – 1,2 ha (Tauragės urėdija).
Miško genetinio fondo išsaugojimu daug metų rūpinasi Rokiškio miškų urėdija. Jos teritorijoje yra įsteigti keturi genetiniai draustiniai užima 65,8 ha: Apūniškio miško (Rokiškio girininkija) paprastosios pušies (48,3 ha), Dusetų girios (Kamajų girininkija) mažalapės liepos, Kukių miško (Juodupės girininkija) drebulės (2,1 ha) bei Salagirio (Kamajų girininkija) karpotojo beržo.
Pasak Rokiškio miškų urėdo Rimanto Kapušinsko, genetinio draustinio teritorija skirta genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms ar jų dalims saugoti ilgą laiką. Draustiniuose ne tik saugomi unikalūs vietinės kilmės medžių rūšių genotipai, bet ir renkamos sėklos bei ūgeliai miško sodmenims auginti, sėklinėms plantacijoms veisti.
Draustiniuose – genealogijos tąsa
Rokiškio miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis sako: ilgamečiai gamtos stebėjimai ir tyrimai atskleidė, jog žmogaus įveisti ir jo prižiūrimi miškai užauga gražesni ir našesni nei susiformavę natūraliai. Todėl miškininkai veisia prieš daugelį metų pasodintų genetinių medynų tiesioginius palikuonis: paima geriausių medžių įskiepius ir juos sodina sėklinėse plantacijose. Kruopščiai atrinktos sėklos sodinamos atskiruose sklypuose. Taip užtikinamas genetinio medžio palikimas.
Urėdijos banke – elitiniai medžiai
Ąžuolas – lietuviui šventas medis. Lietuvoje iš viso yra 28 genetiniai ąžuolų draustiniai, jie užima maždaug 314 ha plotą. Ten auga atrinktos pačios geriausios ąžuolų populiacijos. Bet ir Rokiškio kraštas turi kuo didžiuotis – labai vertingas 3 ha ąžuolynas garsina Obelių girininkijos Galinių mišką. Vietos miškininkai šį ąžuolyną vadina rajono ąžuolynų tėvu, nes jo sėklos keliauja po visą šalį. Ne vieno čia augančio galiūno kamieno apimtis čia siekia 3 m, o keleto kamienui apjuosti reikia net 5 metrų. Tačiau ąžuolynas nėra genetinis draustinis. Valstybinė miškų tarnybos Genetinių išteklių skyrius Galinių ąžuolynui suteikė sėklinio medyno statusą.
Vyžuonos girininkijoje įveistos trys sėklinės plantacijos – juodalksnio, eglės ir pušies. Įskiepiai paimti iš elitinių medžių. Urėdijos miškininkai per daug metų sukaupė ir miškuose ypač gerai augančių pavienių medžių – eglių, pušų, drebulių, liepų – banką: nustatė tikslias jų koordinates, o augimą stebi ne tik urėdijos miškininkai, bet ir Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai.
Kaip bus saugomi?
Pagrindinis genetinio draustinio tikslas – įvairiaamžė medyno struktūra, draustinio plote turi būti ir jaunuolyno, ir pusamžio, ir vyresnio medyno. Todėl tik miškų specialistai žino, kaip puoselėti ir prižiūrėti vertingus genetinius medynus. Todėl nuo šiol jie bus saugomi valstybiniu lygiu: nebebus galima keisti draustinių ribų, ūkinės priemonės bus griežčiau reglamentuojamos ūkinės priemonės.
Kokių pasikeitimų sulauks visuomenė: ar genetiniuose draustiniuose bus leidžiama grybauti, uogauti, medžioti, poilsiauti? Urėdas R.Kapušinskas sako, jog tokiai veiklai draudimų nebus. Draustiniuose, kaip ir visuose kituose miškuose, visuomenei galioja elementariausios taisyklės: draudžiama kurti laužus tam tikslui neįrengtose vietose, mėtyti neužgesintus degtukus ir nuorūkas, kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, ardyti miško paklotę, gaudyti ir naikinti laukinius gyvūnus, rinkti paukščių kiaušinius. Taip pat draudžiama plauti miške autotransporto priemones, šiukšlinti mišką, važinėti miško paklote.
Aldona Minkevičienė
