Panemunėlietis Martynas Rimka už išsaugotą vaikystę dėkoja savo globėjams. Jis, jaunas vyras, prižiūri tėvuką bei mamutę ir savo gyvenimą aukoja šeimai, kuri jį kadaise priglaudė.
Gamta – pagailėjo, likimas – dovanojo
Būdamas devynerių Martynas pirmą kartą atvyko į Kazimieros ir Vladislavo Pivoriūnų šeimą. „Buvau mažas, labai norėjau turėti globėjus. Čia man patiko“, – prasitarė Martynas. Iš pradžių jis pas Pivoriūnus svečiuodavosi tik savaitgaliais, o vėliau pasilikdavo ilgesniam laikui. Darbštus, sumanus berniukas patiko sutuoktiniams. „Gamta mums savų vaikų pagailėjo, tačiau likimas nenuskriaudė: dovanojo Martyną“, – šypsojosi V.Pivoriūnas.
Paauglį jie pasiėmė iš Obelių vaikų globos namų, leido jį mokytis į Panemunėlio vidurinę mokyklą. Baigęs mokslus, Martynas studijuoti neišvažiavo: liko gyventi su globėjais. „Jei ne jie, tėvukas ir mamutė, nežinia, kur aš dabar būčiau“, – sakė M.Rimka.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
