Ignas Butėnas dar būdamas mokinys sukūrė Viešosios bibliotekos tinklalapį, o baigęs informatikos studijas šių metų pradžioje išvažiavo padirbėti į Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Čia dirbant parašyta jo mokslinė publikacija bus skaitoma tarptautinėje konferencijoje JAV. Šiandieniniams moksleiviams jis siūlo neapeiti savo svajonių ir dalijasi nekasdieniais patyrimais…
Kompiuteriniai žaidimai nedomino
Šiandien Ignui 22–eji, jis dirba Vilniuje programuotoju ir planuoja magistrantūros studijas tęsti užsienyje. “Jei nebus sąlygų išvykti, teks mokytis Lietuvoje”, – sakė Ignas. Jis – iš Kavoliškio, baigęs “Romuvos” gimnaziją. “Jau paauglys jaučiau, kad labiausia traukia informatika. Buvo įdomu kurti programėles ir internetinius tinklalapius”, – pasakojo vaikinas. Jis tapo pirmojo mokykloje surengto internetinio tinklalapio konkurso nugalėtoju, be to, vaikinukui buvo patikėta sukurti Rokiškio viešosios Juozo Keliuočio bibliotekos tinklalapį. Kompiuteriniai žaidimai, jo, kiek pamena, nedomino, nors prie kompiuterio praleisdavo daug laiko. Kaulams pramankštinti žaidė krepšinį.
Vilniaus universitete Ignas pasirinko informatiką. “Įstojau tikrai su ne pačiais geriausiais balais, tačiau po pirmos sesijos iškilau tarp geriausiųjų ir jau nebenukritau žemyn”, – atviras pašnekovas. Nors šiandien gyvena sostinėje, nepamiršo Rokiškio, kur tėvai ir sesuo. Praėjusią vasarą su Jaunųjų lyderių klubu dalyvavo dviračių žygyje “Mink ir būsi sveikas: Rokiškis – Nida”.
Labai gražus sapnas
Tačiau įdomiausia kol kas Igno gyvenime, kaip jis sako, nuotykiai Šveicarijoje ir Prancūzijoje. O jie prasidėjo, kai fakulteto prodekanas persiuntė keliems studentams laišką, jog yra galimybė praktiką atlikti užsienyje. Ir ne bet kur, o Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (toliau CERN, nes tokiu raidžių trumpiniu šią organizaciją žino pasaulis). “Vis galvodavau, kad norėčiau išbandyti save užsienio darbo rinkoje”, – prisiminė Ignas. Ir štai proga: ketvirtas kursas, reikia rinktis praktikos vietas. Taigi laiškas Ignui buvo didelis paskatinimas. Tą pačią dieną nulėkė pasikalbėti. “Ar nori važiuoti? Balai tokie, kad gali laimėti stipendiją ir vykti”, – klausė prodekanas. Ilgai nedvejojęs Ignas atsakė “Taip” ir tada prasidėjo tai, ką dabar jis vadina “labai gražiu sapnu”.
Visas straipsnis ketvirtadienio „Gimtajame…“
Reda Milaknienė
