Šiandien – paskutinis rašinių ciklo apie mūsų rajono kaimynystę su latviais puslapis. Lietuvos tūkstantmečiui ir Rokiškio miesto 510 metų jubiliejų paminėti „Gimtasis Rokiškis“ vykdė projektą „Rėžiai“. Tai 12 puslapių ciklas apie mūsų pasienio rajono istoriją ir nūdieną. Rašinių tikslas – apžvelgti istorinius valstybės sienos apsaugos su Latvija niuansus, ekonominio, kultūrinio gyvenimo ypatumus, bendrumus ir skirtumus. Ankstesniuose „Rėžių“ rašiniuose apžvelgėme Lietuvos – Latvijos sienos istoriją iki šių dienų, mūsų rajono ypatumus ir bendradarbiavimą su kaimynais: teisėsaugos, kultūros, sporto, verslo, bendruomenių ir savivaldos lygmenyse. Ypač malonu buvo prisiliesti prie pasienyje dar išlikusių bei tik istorijos puslapiuose minimų įžymybių – prabanga, mokslo šviesa ir valdžia alsavusių dvarų bei kažkada klestėjusių, o dabar nykstančių pasienio miestelių ir jų žmonių gyvenimų. Šįkart apie kaimynystėje gyvenančius lietuvius ir latvius linksmai: tikros istorijos ir nuotaikingi pasakojimai.
Nuo amžių greta
Apie lietuvių ir latvių panašumus kalbama ne veltui. Pagal statistiką, net ir renkantis automobilius mūsų ir artimiausių kaimynų skoniai sutampa. Pernai ir lietuviai, ir latviai daugiausia nupirko naujų “Škoda Octavia”. Lietuviams ir latviams daug kas buvo ir pasilieka bendra: baltiškoji priešistorė ir etnokultūra su labai artima pasaulio samprata, lygiai kaip ir dabarties materialinės sąlygos bei dvasiniai interesai. Taigi išmokti broliškosios tautos kalbą lietuviams, kaip ir latviams, nesunku. Juk prieš pusantro tūkstančio metų abi tautos dar kalbėjo bendra baltų prokalbe. Tą puikiai iliustruoja rokiškėnų verslininkų, latvės Daigos ir lietuvio Raimondo Sirgėdų šeima. Susipažinę būdami studentai Latvijoje (netoli Cėsio) vykusioje studentų darbo ir poilsio stovykloje, Daiga ir Raimondas maršrutu Kaunas – Ryga ilgiau nei metus vienas pas kitą traukiniu keliaudavo po kartą per mėnesį. Meilei įsiliepsnojus, pora nutarė padėti tašką: susituokti ir apsigyventi Lietuvoje. „Raimis dar mokėsi, o aš jau buvau gavusi diplomą. Turėjau ir paskyrimą, man, jaunai žemės ūkio specialistei buvo pasiūlytos pareigos ir butas“, – juokėsi Daiga iš pirmosios nuolaidos būsimam vyrui. Kol kas dėl šio žingsnio nė minutės ji nesigailėjo. O kaip buvo su piršlybomis ir tėvų nuomone dėl į šeimą pretenduojančio svetimšalio? „Mano motina mokėjo burti ir, matyt, nuspėjo mano likimą. Kai papasakojau, už ko rengiuosi tekėti ir kur gyvensime, ji pasakė: „Važiuok, tau ten bus gerai.“ Dėl marčios latvės nebuvo problemų ir Sirgėdų šeimoje. „Tėvas išsivedė mane vyriškai pasikalbėti. Paklausė tiesiai, ar čia rimtai, ar tik žaidžiu meilę. Pasakiau, kad rimtai. Tada ir sudėjome taškus, – viengungystės „laidojimo“ svarbiausią momentą prisiminė Raimondas.
Kalbos išmokė darželinukai
Susipažinusi pora tik iš pradžių bendravo rusiškai. Raimondas greitai „įkirto“ latvių kalbą: „Nebuvo sunku, nes labai daug panašių žodžių“. Daiga neatsiliko: įsidarbinusi Kaune vaikų darželyje, ji tikrąja žodžio prasme įgijo mažuosius mokytojus. „Vaikai kritikuodavo, kad ne taip pasakiau, ir juokdavosi iš mano tarties. Tai buvo pati geriausia kalbos mokykla“, – prisiminė pirmąsias lietuvių kalbos pamokas Daiga. Tačiau, prabėgus net porai dešimtmečių metų gyvenimo tarp lietuvių, latviškas akcentas pas Daigą išliko. „Man pats didžiausias komplimetas, kai Latvijoje išgirdę mano kalbą latviai pagiria, kad taip puikiai lietuvė kalba latviškai“, – juokėsi Daiga. Kol lietuvių kalbos nepažino, ši jai atrodė labai negraži. Esą, kaip galima taip baisiai kalbėti? Nors vyro gimtąją kalbą Daiga išmoko puikiai, tačiau dėl rašybos tebeturi rimtų problemų. Jai labai nepatinka nosinės raidės, ypač esančios pradžioje ar vidury žodžio. Į pokalbį įsiterpęs Raimondas nenusileido: esą lietuviams latvių kalba labai negraži, gremėzdiška ir labai panaši į mužikų kalbą. Kodėl Daiga neišmokė latvių kalbos savo dviejų atžalų? „Nežinau, gal nebuvo laiko? Jie nemažai žino ir supranta latviškai. Gal dar išmoks? Gyvename čia, todėl ir turime laikytis lietuviškų tradicijų, kalbėti lietuviškai. Vaikai čia užaugo, čia mokosi ir, tikiu, čia gyvens. Nesuprantu kitataučių žmonių, kurie gyvenimą praleidžia Lietuvoje, bet vaidina, kad nemoka lietuviškai, nepriima tos šalies pilietybės“, – dėstė savo filosofiją Daiga. Anot jos, jei jų šeima būtų likusi Latvijoje, visi būtų kalbėję latviškai. Daiga nesikremta, kad pašaipių lietuvių leksikone žodžių junginys „zirga galva“ dažnai tampa latvio sinonimu. Mat toks pasakymas latvių nė kiek nežeidžia, nes jų kalboje šis junginys neturi neigiamos reikšmės.
Daiga nemėgsta cepelinų, Raimondas neužgeria kotletų pienu
Nacionalinis lietuvių patiekalas – cepelinai – Daigos, kaip ir daugelio užsieniečių, nesužavėjo. „Valgau, bet negaliu sakyti, kad labai skanu. Latviai taip pat mėgsta bulves, bet negamina ir plokštainio“, – juokėsi moteris. Atremti latviškas žmonos pretenzijas stojęs Raimondas atsirevanšavo: esą nieko nėra baisiau už latvių pomėgį bulvių košę ir kotletus užgerti saldžiu pienu. „Lietuviai nuo tokio maisto tikrai suviduriuotų…“Kadangi abiejų šalių virtuvės panašios, šeimoje problemų dėl maisto raciono nekyla. Daiga pasigenda tik saldžiarūgštės latviškos duonos, pipirinių sausainiukų bei duonos deserto, kurį dievina ir Raimondas.
Tradicijos ir šventės panašios
Dėl tradicijų ir švenčių Sirgėdų šeimai sukti galvos neteko, nes lietuvių ir latvių papročiai labai artimi. „Latvijoje laidotuvės suvokiamos kiek kitaip, nei čia. Netiesa, kad latviai linksminasi žmogui mirus, ir verkia vaikui gimus. Tačiau latviams įprasta ne tik apraudoti mirusįjį, bet labiau palaikyti jo šeimą, padėti suvokti, jog su mirtimi gyvenimas nesibaigia. Todėl ir prie karsto nesėdima po kelias paras, ar net per naktis. Tačiau ir Lietuvoje jau gerokai pakito šermenų tradicijos“, – svarstė Daiga. Nacionalinę Joninių šventę latviai švenčia daug bendriau ir griausmingiau, nei lietuviai. Ypač tai juntama miesteliuose, kurių bendruomenės šią šventę švenčia kartu, masiškai. Latvijoje Janis – populiariausias vardas nuo senų laikų. Tačiau Sirgėdų pirmagimis netapo Janiu. „Kristupas – lietuviškas, Kristaps – latviškas, taigi sutarėme, kad sūnus tegu bus per pusę: Kristapas“, – džiaugėsi rastu kompromisu Daiga. Dukrą pavadino Agne, nes šis vardas populiarus ir Latvijoje, ir Lietuvoje.
Išgelbėjo latvių kalba
Į Latviją Sirgėdai vyksta kartą per mėnesį ar kiek rečiau. Kartais į Daigos gimtinę veja verslo reiklai, bet dažniau – viešnagė pas Daigos gimines bei bendrus draugus. „Mano žemės – pasienyje, todėl galiu sakyti, kad Latvijoje būnu kas savaitę. Daug dažniau, nei Daiga“, – šmaikšatvo Raimondas. Geros latvių kalbos žinios jam Rygoje padėjo išvegti baudos už Eismo taisyklių pažeidimą. „Viršijau greitį. Pamatę lietuviškus automobilio numerius latvių pareigūnai priartėjo labai griežtais veidais. Pasisvekinau latviškai, paaiškinau, kodėl skubėjau. Mano nuostabai, jų viedai nušvito, palinkėjo gero kelio ir pagyrė, kad gerai kalbu latviškai“, – juokėsi prisiminęs kelių metų senumo įvykį Raimondas. Anot jo, šis pavyzdys rodo, kaip svarbu mokėti kalbas, ir svetimoje valstybėje stengtis bent pasisvekinti tenykšte kalba. Patarimas: kai nuvyksite į Latviją, rusišką „zdorov“ pakeiskite lietuvišku „sveikas“ (lat. sveiks), anglišką „What a warm day“ – į „Kokia šilta diena“ (lat. kāda silta diena), vokišką „Ich bin nach Litauen“ – į „Aš esu iš Lietuvos“ (lat. es esmu no Lietuvas). Nebijokite, tikrai sulauksite atsakymo. Juk broliai vienas kitą puikiai supranta. Tiesa? Mūsų rajone šiuo metu gyvenamąją vietą yra deklaravę 7 Latvijos piliečiai. Latvių tautybės gyventojai mūsų rajone priskiriami prie mažų tautinių bendruomenių, skaičiumi smarkiai nusileidžiančių rusams. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis (2001 m.), rajone gyveno 58 latvių tautybės žmonės. Tai sudarė apie 0,1 proc. visų rajono gyventojų.
*Lietuviai apie latvius, latviai – apie lietuvius
Latviai sako, jog lietuviai yra karštakošiai, lyginant su latviais. Nėra žinoma, kas pirmasis sugalvojo lietuviams pravardę “Baltijos gruzinai”. Latviai labai patriotiški. Svetimšaliai konkurentai ten vertinami kaip atėję kažko atimti. Rygoje sklando kalbos, esą “Maximose” perka rusai, o latviai eina į “Rimi”.
Tautų bruožai
1 lietuvis – tai ūkininkas.
2 lietuviai – tai pozicija ir opozicija.
3 lietuviai – tai trys deputatai ir 12 parijų. 1 latvis – tai vienas “Žaliasis”.
2 latviai – tai vienas latvis, o kitas rusas.
3 latviai – trys “Zirga galvos”.
Anekdotai
Ginčijasi latvis ir lietuvis, pas kuriuos anksčiau telegrafas atsirado.
Latvis:
– Pas mus archeologai 100 metrų po žemę rado varinę vielą, o tai akivaizdžiai įrodo, kad mes naudojome telegrafą jau prieš 100 metų.
Lietuvis:
– O pas mus archeologai įsikiniso į žemę 300 metrų ir… nieko nerado, o tai įrodo, kad mes jau turėjome bevielį telegrafą.
*Žvejoja lietuvis, latvis ir estas. Gal po dviejų valandų lietuvis konstatuoja: “Nekimba.” Dar po dviejų valandų prabyla ir latvis: “Tiesą sakai – nekimba”. Ir dar po dviejų valandų prašneka estas: “Kaip gali kibti, jeigu jūs be perstojo šnekatės?”
*Latvis ištisas valandas stovi ant tilto ir stebi meškeriotojus iš Lietuvos.
– Kodėl jūs pats nebandote meškerioti? – klausia jo praeivis.
– Neturėčiau kantrybės…
*Susitiko lietuvis ir latvis Baltijos pajūryje. Žvejoja. Staiga sugauna auksinę žuvelę. Ši ir sako:- Kiekvienam jūsų išpildysiu po norą.Latvis:- Apjuosk Latviją tokia siena, kad niekas jos negalėtų įveikti: nei vanduo, nei ugnis, nei žmonės. Taip ir įvyko.Lietuvis:- Chm, žuveleeee….. Tai sakai, tos sienos niekas neiveiks?- Ne.- Vandens nei lašelis pro ją neprasiskverbs?- Ne.- O koks tos sienos aukštis?- 20 m – Žuvele, žinai ką? Pripildyk teritoriją tarp sienų vandens, kaip baseiną. Aš paplaukioti noriu….
*Lietuvių – latvių juokų žodynėlis
Drakonas – pukis baisuols.
Ežiukas – adata galva.
Gyvatė – dzunglu šnurs.
Lietuvis – essts.
Begemotas – pelkiu zirgs.
Dviratis – sakumdrylis.
Liemenėlė – pupturis.
Kirminas – subinslieks.
Nekaltybė – skaistaklyne.
Pionieriškas šūkis “Visada pasiryžęs!” – Visad gatavs!
Aldona Minkevičienė
