Medžiais apželdintas kapines pamatysi vis rečiau. Amžinojo poilsio vietose šie augalai naikinami dėl kelių priežasčių: sutrešę jie kelia grėsmę paminklams, jų šakos, spygliai ir lapai teršia kapavietes, o gausios šaknys marina gėles. Rimtą dilemą, ką daryti su keliomis dešimtimis sidabrinių eglių, augančių Obelių kapinaitėse, šiuo metu sprendžia Obelių seniūnija.
Prašo iškirsti
Sidabrinės eglės, prieš tris dešimtmečius pasodintos Obelių miesto kapinaičių pakraštyje, tapo seniūnijos galvosūkiu: dvi dešimtys gyventojų įteikė seniūnijai prašymą iškirsti šiuos medžius. Raštą pasirašiusieji nurodo, jog didžiulių eglių šaknys apraizgė kapavietes, braunasi į paviršių, ardo kapaviečių pamatus ir tvoreles, naikina gėles, kapus nusėja storu spyglių sluoksniu.
Seniūno pavaduotojos Aldonos Žėkienės nuomone, gyventojų prašymas iškirsti sidabrines egles yra pagrįstas, o sprendimas jas pasodinti prie pat kapaviečių buvo klaidingas. „Kai sodino, medeliai buvo maži ir kurį laiką nekėlė problemų. Tačiau per tris dešimtmečius spygliuočiai išsistiebė iki 10 metrų ir tapo kliuviniu. Gyventojai ne pirmi metai skundžiasi nemalonia medžių kaimynyste: šaknys ir spyglių patalas – pagrindinė kapaviečių prižiūrėtojų problema“, – dėstė p. Žėkienė.
Už egles
Jei seniūnija kirstų po vieną ar dvi sidabrines egles Kalėdoms, visoms išnaikinti reikėtų dešimtmečio. Be to, spygliuočių naikinimo vajui pritaria ne visi obeliečiai. Kapinėse sutiktas p. Vytautas sakė, jog didžiulių eglių siena palei kapinių pakraštį jam netrukdo ir netgi patinka. Jo artimųjų kapavietė yra atokiau nuo šių medžių. „Jei būtų po eglėmis, tada ir aš nebūčiau patenkintas“, – dėstė p. Vytautas.
Eglių siena džiugina ir obelietę Gražiną Skvarnavičienę: jos prižiūrimi kapai – ant kalniuko ir eglių šaknys jų nebepasiekia. Obelietės nuomone, sidabrinės eglės puošia kapinaites, saugo jas nuo vėjų ir sniego. Pašnekovė įsitikinusi: kapavietes prie pat eglių prižiūrėti labai sunku, todėl ji neprieštaravo sumanymui šiuos medžius iškirsti.
Medžiams – tabu
Seniūno pavaduotojos A.Žėkienės teigimu, gyventojų nuomonės dėl kertamų kapinių medžių visada išsiskiria: kai prieš kelerius metus seniūnija naikino senųjų kapinių lapuočius, atsirado nemažai nepatenkintųjų. „Nepakako pinigų, todėl viename kampe liko nemažai beržų. Ateityje ir juos išpjausime, o kapinaitėse medžių sodinti nebeleidžiame. Kol kas nedraudžiame kapavietes puošti tujomis, kurios – taip pat nepageidaujamas kapinių augalas: jos užauga aukštos, jų šaknys išsikeroja po dešimtis kapaviečių, plačiai byra žiedų liekanos ir sėklos“, – dėstė p. Žėkienė.
Pašnekovės žiniomis, daugelyje rajono kapinaičių situacija panaši: medžiai gujami iš mirusiųjų poilsio vietų, nes jie kelia grėsmę paminklams ir apsunkina kapų priežiūrą. „Jei žmonės skalda užpils kapavietę, šalia kurios auga medžiai, ją prižiūrėti bus tikras vargas“, – sakė seniūno pavaduotoja, rodydama tokią kapavietę prie pat eglių.
Seniūnija kviečia gyventojus pareikšti savo nuomonę dėl kapinių spygliuočių ir žada į ją įsiklausyti.
Kapinaitės šviesėja
Medžių kapinaitėse atsikrato daugelis rajono seniūnijų: jų nebeliko Kamajų, Kriaunų, Salų ir kitose amžinojo poilsio vietose. Pušyne esančių Kazliškio kapinaičių medžiai taip pat retėja. Seniūnas Vytautas Spalgenas sakė, jog žmonės kasmet prašo iškirsti po kelias pušis. Išpjautos ir tujos, augusios palei pagrindinį kapinių taką.
„Dėl Kamajų kapinių medžių šalinimo prieštaravimų nebuvo, o štai dalis Salų žmonių barėsi, kam išpjovėme liepas. Dėkojo tik tie, kurių artimųjų kapavietės buvo prie pat šių medžių“, – pasakojo Kamajų seniūnas Vytautas Vilys. Dėl vienos eglės, augusios pačioje kapavietėje, seniūnas turėjo bėdų: jis leido ją nupjauti neatsiklausęs tą kapavietę prižiūrinčios šeimos ir užsitraukė šios nemalonę. „Nors kapavietės medis gali daryti didelę žalą dešimtims kitų kapų, be atsiklausimo pjauti šio kliuvinio negalime“, – sakė seniūnas.
Aldona MINKEVIČIENĖ
