Nuo seno lietuviai tikėjo, kad vasario 5-ąją, šv. Agotos dieną pašventinta duona saugos nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį pašventintos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Šv. Agotos duona populiari ir šiandien. Ta proga į Kavoliškio bibliotekoje organizuotą popietę susirinko 1 – 4 klasių moksleiviai ir jų mokytojos Inga Repšienė ir Virginija Glemžienė.
Duona, kaip kasdienis maistas, lietuviams žinoma nuo labai senų laikų. Duona apdainuota poetų ir rašytojų, minima seniausiame liaudies kūrybos žanre: smulkiojoje tautosakoje, sutartinėse, sakmėse, tikėjimuose, kalendorinėse bei agrarinėse apeigose.
Popietę pradėjo bibliotekininkė Jūratė Bulavienė kuri dalyviams pristatė Šv. Agotos duonos dienos reikšmę ir pakvietė kiekvieną pasidalinti savo mintimis apie duoną. Vaišinomės duoniukais , ragaujant juos daugelis pastebėjo, kad tokią duonelę galima valgyti ir vieną ir su medumi, su uogiene ar mėsiškais patiekalais. Dažnas prisiminė iš savo vaikystės išlikusius prisiminimus apie mamos ar močiutės kepamos duonos skonį ir kvapą. Vaikai dalinosi patarlėmis, mįslėmis apie duonelę, bei gražiais eilėraštukais. Ši popietė tai gražios ir lietuviškos tradicijos pradžia, kurią būtina puoselėti.
GR inform.
