Gruodžio 9 dieną, Kavoliškio bibliotekoje vyko advento popietė „Kai knygos kvepia Kelėdom…“
Šviesos laikas trumpėja ir žaisminga rudens spalvų paletė jau praeityje. Niūrių ir vėjuotų dienų apsupti mes ieškome šilumos ir jaukumo namuose. Nuo senų laikų advento laikotarpis lietuviams buvo šventas, pilnas vilties ir laukimo.
Adventas — laikas, kada žiemos nykumas žada viltį — sugrįžtančią saulę, laikas, kada ramybėje ir gerume krikščioniškas pasaulis laukia užgimstančio kūdikėlio Jėzaus. Šiuo laikotarpiu norisi dalintis gerumu, širdžių šiluma su savo artimaisiais ir šalia esančiais. Adventas – tai vilties, tikėjimo, susikaupimo, stebuklų laukimo metas. Artėjančių šventų Kalėdų laukiame visi.
Kavoliškio bibliotekoje buvo parengta spaudinių paroda „Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu…”. Parodoje skaitytojai galėjo susipažinti su Kalėdų šventimo idėjomis, tradicijomis, puošybos elementais, giesmėmis ir kt.
Advento popietė buvo skirta Advento, Kūčių, šventų Kalėdų papročiams ir tradicijoms. Bibliotekininkė Jūratė Bulavienė pasakojo apie jau pamirštus ir dar išlikusius žiemos švenčių papročius: apie šventų Kalėdų laukimą, pasiruošimą joms, tradicinius valgius ir papročius prie šventinio Kūčių ir šventų Kalėdų stalo, Kūčių vakaro ir šventų Kalėdų burtus. Popietės dalyviai papasakojo apie išlikusias švenčių tradicijas jų šeimose. Popietei jaukumo suteikė ir šventinę nuotaiką skleidė kalėdinė muzika ir skaitomos pačių dalyvių: Justino Marcinkevičiaus, Zitos Gaižauskaitės, Almos Karosaitės ir kitų poetų eiles.
Kavoliškio bibliotekoje Kalėdų eglutė papuošta karpiniais. Uždegtos advento vainiko žvakės. Žvakių liepsnos šiluma kūrė ypatingą nuotaiką ir priminė, kiek savaičių liko iki Kalėdų. Šis aktas simbolizuoja viltį, meilę, ramybę ir džiaugsmą, o pats vainikas – dvasinį Kalėdų aspektą. Popietės metu buvo vaišinamasi advento valgiais (kūčiukais, silke, riešutais, kisieliumi, kviečiais su medumi, džiovintais vaisiais) kuriuos atsinešė patys popietės dalyviai , bei pasidalijo gamybos receptais.
Patirti šilti įspūdžiai, dovanotos šypsenos ir nuoširdumas suvienija žmones bei daro juos geresniais… Advento popietė ištirpo kaip žvakė. Susibūrimas turėjo teigimą emocinį užtaisą: į namus šios šiltos ir jaukios popietės dalyviai skirstėsi lydimi gražaus pasibuvimo džiaugsmo, gavę gerų emocijų.
GR inform.
