Nekilnojamojo turto, valstybinės žemės nuomos mokesčiai jau kelerius metus skaičiuojami nuo vidutinės rinkos vertės. Tokia tvarka šiemet bus taikoma ir žemės mokesčiui apskaičiuoti. Specialistai sako: geriausias žemės kainos indikatorius yra rinka. Tiesa, kai ką ji privers pakrapštyti piniginę.
Ribos nepasikeitė, mokestis išaugo
Rokiškietė, prieš keletą metų priemiestyje įsigijusi 1,5 ha žemės sklypą, aiktelėjo iš nuostabos sužinojusi, jog šiemet žemės mokestis jai padidės nuo 1 tūkst. 350 iki 1 tūkst. 830 Lt. „Sklypo ribos nesikeitė, naujų komunikacijų į jį niekas nenutiesė, tik mokestį ėmė ir padidino“, – piktinosi moteris, pasiūliusi „Gimtajam Rokiškiui“ pasidomėti pasikeitusia privačios žemės apmokestinimo tvarka.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorius Darius Kučinskas patvirtino, jog, įsigaliojus naujai Žemės mokesčio įstatymo redakcijai, nuo šių metų sausio 1 dienos keitėsi žemės mokesčio skaičiavimo tvarka. Pagrindinis skirtumas – mokestis bus skaičiuojamas nuo sklypo vidutinės rinkos, o ne nuo nominalios indeksuotos jo vertės. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai.
Kokia yra gyventojo ar įmonės sklypo mokestinė vertė, nuo kurios šiemet bus apskaičiuojamas žemės mokestis, galima sužinoti Registrų centro svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp, suvedus savo žemės sklypo unikalų numerį.
Apmokestinta ir apleista žemė
Minėtas įstatymas įpareigojo savivaldybes nustatyti žemės mokesčio tarifus: jo intervalas – nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Pernai spalio mėn. Rokiškio rajono tarybos nariai, svarstydami šį klausimą, paliko galioti ankstesnį 1,5 proc. tarifą. Pasak savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Redos Dūdienės, šiemet įsigaliojusiame Žemės įstatyme apibrėžtos sankcijos už apleistą žemę. Vietos politikai pritarė, jog apleistiems sklypams būtų nustatytas didesnis – 3 proc. – tarifas. Pasak R.Dūdienės, jei žemės rinkos vertė yra 10 tūkst. Lt, tai apleistosios savininkas mokės 300 Lt mokestį, o tvarkingos – tik 52,5 Lt.
Pernai į rajono biudžetą buvo surinkta apie 1 mln. Lt žemės mokesčio. Savivaldybės finansininkė R.Dūdienė prognozuoja, jog ateityje šios įplaukos padidės: papildomos pajamos siejamos su galimybe apmokestinti apleistas žemes.
Ant trinkelių bulvės neauga
VĮ Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius „Gimtajam…“ sakė, jog naujoji mokesčio skaičiavimo tvarka radikaliai skiriasi nuo senosios. Nominalios indeksuotos žemės vertės nustatymą paveldėjome iš sovietinės santvarkos. Žemės kaina tuomet buvo skaičiuojama atsižvelgiant į jos našumo balą bei vietos pataisos koeficientą. Tad nieko keisto, kad pagal šią metodiką derlingiausios žemės plotai buvo įvertinti brangiau nei miestų žemė. „Asfaltas ir trinkelės trukdo bulvėms ar javams augti, todėl tokios žemės vertė negalėjo būti didelė, nors perkantieji už ją mokėdavo kur kas didesnę sumą“, – paaiškino atstovas spaudai.
Brangiausia žemė – Rokiškio centre
A.Petrošiaus nuomone, geriausias žemės kainos indikatorius yra rinka. Europos Sąjungos valstybėse turto mokesčiai skaičiuojami pagal jos realią rinkos vertę. Jau keleri metai ir Lietuvoje nekilnojamojo turto, valstybinės žemės nuomos mokesčiai skaičiuojami nuo vidutinės turto rinkos vertės. Nuo šiol ši tvarka bus taikoma ir žemės mokesčiams apskaičiuoti.
Registrų centras, sukaupęs žemės, namų bei kito nekilnojamojo turto perleidimo sandorių duomenis, išryškino teritorijas, turinčias panašias savybes, ir nustatė jose esančio turto vidutinę rinkos vertę.
Taip buvo sudaryti Turto verčių zonų žemėlapiai. Pagal juos Rokiškio rajonas yra suskirstytas į 24 zonas. Brangiausiai žemė įvertinta Rokiškio miesto centrinėje dalyje. Registrų centro duomenimis, mūsų rajone yra registruota 29 tūkst. 522 privačios žemės ūkio paskirties, 6 tūkst. 314 privačios miškų ūkio paskirties, 7 tūkst. 189 namų valdų ir kitos paskirties sklypai.
Į Registrų centro Panevėžio filialo Rokiškio skyrių informacijos dėl pasikeitusios žemės mokesčio skaičiavimo tvarkos šiemet kreipėsi tik vienas klientas.
Pereinamasis laikotarpis padės išvengti staigaus pokyčio
Žemės mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Jos specialistai apie sklypų mokestinių verčių pasikeitimus individualiai informuoja kiekvieną mokėtoją: šiuo metu jau išsiųsti elektroniniai laiškai asmenis, inspekcijai nurodžiusiems savo elektroninio pašto adresus.
Pasak inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus D.Kučinsko, mokesčių mokėtojai, kurių netenkina Registrų centro apskaičiuotos vidutinės žemės kainos, turi galimybę jas keisti. Pageidaujantieji gali kreiptis į Registrų centrą ir pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. Prašymus būtina pateikti iki liepos 1 d. Registrų centras nagrinės tik tuos atvejus, jei vidutinė rinkos ir individualiu vertinimu nustatytos žemės vertės skiriasi daugiau nei 20 proc.
Masinis žemės vertinimas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas penkeri metai. Taigi šiuo metu nustatytos vertės galios penkerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad žemės vidutinė rinkos vertė gali stipriai skirtis nuo anksčiau naudotos nominaliosios, taip pat siekiant išvengti staigaus žemės mokesčio padidėjimo, įstatyme numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu mokestis bus didinamas pamažu, kasmet pridedant po 20 proc. skirtumo tarp buvusios ir naujosios mokestinių verčių.
Prognozė – brangs mokestis už namų valdą
Kokių teritorijų žemės vertė, o kartu ir mokestis, gali keistis labiausiai? Registrų centro atstovas spaudai A.Petrošius sakė, jog tokių tyrimų kol kas nebuvo atlikta, o kiekvienas mokėtojas asmeniškai sužinos, kiek šis mokestis pratuštins jo kišenę.
Prognozuojama, kad miestuose, priemiesčiuose, patraukliausiose teritorijose vidutinė žemės vertė gali būti didesnė, nei iki šiol taikyta indeksuota, o atokiose kaimiškose vietovėse, kur žemė nederlinga, netgi sumažėti.
Su šia prognoze sutinka ir rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotojas Valentinas Šedys. Anot jo, ankstesniais metais hektaras dirbamos žemės mūsų rajone buvo vertinamas 800 Lt, tačiau parduodant už jį mokama per 2 tūkst. Lt, o derlingiausiame Pandėlio krašte – dar brangiau. Todėl didelė tikimybė, kad žemės mokestis kaimo vietovėse didės, tačiau ne tiek daug kaip miestiečiams, turintiems keletą arų aplink savo gyvenamąjį namą. Specialisto nuomone, žemdirbių dirbamos žemės rinkos vertę iškreipia sklypai populiariausiose rekreacinėse teritorijose prie upių, ežerų, todėl būtų tikslinga atskirti žemės ūkio paskirties ir poilsines teritorijas.
Dalia ZIBOLIENĖ
