Daugelis sodininkų ir daržininkų susiduria su problema – kur dėti nupjautą žolę, nukritusius medžių lapus, pūvančius obuolius, slyvas, kriaušes, kitus vaisius bei daržoves?.. Vieni organines atliekas sumeta į bendruosius konteinerius, kiti grūda į maišus ir išveža į miškus, o treti jas kompostuoja – taip padeda sumažinti sąvartynų atliekų srautus.
Tamsi žemė
Kompostavimas – tai natūralus procesas, kurio metu pati gamta perdirba organines atliekas. Šias medžiagas skaido įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai gyvūnai – erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai, sraigės. Irstant augalams susidaro derlinga tamsi žemė – kompostas.
Anot rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Daručio Krivo, gamtoje nuolat vyksta kompostavimo procesas: nukritę negrėbstomi lapai supūva ir tręšia dirvą. Pūdama žaluma tarytum vėl grįžta į žemę, iš kurios ji išaugo. Taip užbaigiamas savaiminis organinių atliekų irimo procesas ir susidariusiomis maisto medžiagomis pamaitinami medžiai.
“Kam reikalingas dvokiantis bei sodo ar kiemo vaizdą darkantis kaupas? Juk atliekas galima deginti”, – svarsto ne vienas individualaus namo ar sodo savininkas. Anot savivaldybės specialisto D.Krivo, kenkėjų ar ligų pažeistus augalus būtina deginti, nes tik taip galima sustabdyti ligų bei parazitų plitimą. O štai sveikų augalų atliekas, šiaudus, šieną, žolę, pasak specialisto, reikia dėti į krūvą, t. y. kompostuoti. Po kelerių metų žalioji masė pavirs kokybiška žeme. Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų.
Biologiškai skaidžios
Kompostui ruošti tinka biologiškai skaidžios atliekos: sodo ir daržo augmenija, šienas, šiaudai, nupjauta žolė, velėna, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, medžio pelenai, anglys, pjuvenos, naminių graužikų natūralūs pakratai, vandens telkinių augmenija ir dumbliai, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai. Vertėtų įsidėmėti tai, jog komposte nesuyra mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės, sintetinės atliekos, šunų, kačių fekalijos, virtos daržovės, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.
Medžio šakos, žievė ir pjuvenos pūva lėtai. Jos, subertos storu sluoksniu kompostinės dugne, pus pamažu sugerdamos skysčių perteklių. Specialistai pataria stambias šakas sukapoti arba susmulkinti.
Puvimo procesas vyks, jei atliekų krūvoje pakaks drėgmės ir šilumos, todėl labai sausą ir karštą vasarą atliekų krūvą reikia laistyti. O lietingą vasarą drėgmės kiekis kompostinėse sumažinamas įmaišant į jas sausų atliekų – lapų, šiaudų. Vertėtų krūvas kaskart perkasti. Specialistai pataria kompostines uždengti plėvele, tuomet į jas nepateks per daug drėgmės.
Sluoksniuoti
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas patariama sluoksniuoti. Nupjovus veją, žolę siūloma maišyti su durpėmis arba šienu, nes be jų storesnis nei 50 cm šviežios žolės sluoksnis sukris, suslūgs ir pradės rūgti. Organines atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti tam, kad į jį patektų daugiau deguonies. Pasak specialistų, kokybiškas kompostas turi kvepėti duona arba mišku.
Į kompostinę nereikėtų mesti piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius ir vėl užterš lysves. Piktžoles siūloma plonu sluoksniu pakloti ant žemės ir sandariai užkloti jas skaidria polietileno plėve. Sėklos sušus ir kitąmet nebedygs.
Su sliekais
Anot rajono savivaldybės specialisto D.Krivo, yra daugybė komposto gamybos būdų. Pagrindiniai jų yra trys: šaltas, karštas ir su sliekais.
Šaltas komposto gamybos būdas yra paprasčiausias ir lengviausias, tačiau ilgiausiai trunkantis: priklausomai nuo atliekų vartymo dažnumo, šis kompostas susidaro per vienerius ar dvejus metus. Organinių atliekų krūvos viduje temperatūra gali pakilti iki 40 l. Į tokį kompostą nerekomenduojama dėti piktžolių su subrendusiomis sėklomis: tokioje palyginti neaukštoje temperatūroje sėklos nepraranda daigumo.
Kur kas sudėtingesnis yra karštas kompostavimo būdas. Jis reikalauja daugiau priežiūros ir žinių, tačiau toks kompostas pagaminamas per 6 savaites ar net kelias dienas. Šiuo būdu patariama kompostuoti lengviau yrančias medžiagas, todėl nereikia į krūvą dėti medžių bei krūmų šakelių, medienos drožlių. Žaliųjų atliekų krūvą būtina dažniau vartyti, aeruoti. Pūvant temperatūra pakyla iki 70 l.
Greitesniam kompostui paruošti galima naudoti įvairius priedus, skatinančius mikroorganizmų dauginimąsi.
Kompostą gaminant su sliekais gaunamas vermikompostas (biohumusas). Jame yra 100 kartų daugiau naudingų bakterijų, atnaujinančių dirvos gyvybingumą. Sliekai mechaniškai suardo lapus, medieną, chemiškai perdirba augalinių ląstelių struktūras, mėšlą, šiaudus, šakeles, lapus, žoles, augalų ir virtuvės atliekas. Per 180 parų iš tonos atliekų 0,5 kg sliekų pagamina 500-600 kg biohumuso.
Pradėti pavasarį
Kompostuoti geriausia pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje, rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais. Tam parenkama nuošalesnė, nesaulėta sklypo vieta. Rengiamam kompostui nereikia kasti duobės, nes joje stovės vanduo, nepraeis oras, todėl augalų organinės atliekos rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausias būdas – aptverti numatytą plotelį tinkline tvora tam, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. O mažuose sklypeliuose, kur atliekų krūvos neįmanoma paslėpti, ypač tinka medinės arba plastikinės kompostinės.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes jie užima mažiau vietos, juose greičiau pakyla temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė, todėl kompostas greičiau subręsta. Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti, palaikyti tvarką.
Jeigu sode ar darže yra laisvos vietos, galima statyti ne vieną, o kelias kompostines. Į jas kraunant atliekas skirtingu metų laiku, visą sezoną sodininkai ir daržininkai turės vertingų organinių trąšų.
Vos 200 konteinerių
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) vykdo projektą “Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra”. Vienas jo uždavinių – skatinti individualių gyvenamųjų namų, sodų savininkus kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas. Šio darbo nauda dvejopa: buitinės atliekos taps naudingu daržo ar sodo kompostu, o sąvartynuose mažės atliekų.
Prieš dvejus metus PRATC iniciatyva buvo vykdoma Panevėžio regiono savivaldybių gyventojų apklausa. Ja norėta išsiaiškinti, kiek žmonių pageidautų atliekas kaupti specialiuose kompostavimo konteineriuose.
Anot PRATC projektų administratorės Daivos Bručienės, tokį pageidavimą pareiškė per 6000 Panevėžio regiono gyventojų, o Rokiškio rajone – vos 200.
Centras dar šiais metais planuoja įsigyti 6300 konteinerių. Šie pagal panaudos sutartis bus išdalinti jų pageidavusiems žmonėms.
Moksleiviai rinko makunatūrą
Rokiškio Senamiesčio progimnazija įsijungė į šalyje vykdomo socialinio projekto “Drąsinkime ateitį” ekologinę iniciatyvą “Ekodrąsa”. Šios akcijos metu moksleiviai rinko makulatūrą, tetrapakuotes ir elektronikos prietaisus.
Makulatūros ir tetrapakuočių rinkimo virusu labiausiai užsikrėtė Senamiesčio progimnazijos pradinių klasių moksleiviai.
Ketvirtokai ir jų mokytoja Rasa Kvedarienė surinko 788 kg makulatūros, o trečiokai su savo mokytoja Rima Jakubkiene – 633 kg. Nepralenkiama šioje akcijoje buvo trečiokė Alvita Ezerskaitė, surinkusi 290 kg šių antrinių žaliavų.
Mokyklos direktorės pavaduotoja Jolita Žaliauskienė minėjo ir kitus aktyviai šioje akcijoje dalyvavusius mokinius: tai ketvirtokai Vytenis ir Karolis Kalačiovai surinko 281 kg makulatūros, Dominykas Velutis – 119 kg, trečiokė Eglė Mikšytė – 145 kg, antrokas Benas Kundelis – 174 kg.
Iš Senamiesčio progimnazijos buvo išvežta perdirbti 2409 kg makulatūros.
Moksleiviai nemažai surinko ir elektronikos prietaisų. Juos išsigabeno antrines žaliavas perdirbančios įmonės.
Dalia ZIBOLIENĖ
