Algimanta Raugienė, istorikė, muziejininkė, ekstrasensė, moteris, apie kurią būtų galima kurti filmą, o dviem žodžiais apibūdinti – Kriaunų Ragana, išleido knygą „Į purpurinį dangų su šluotražiu“. Joje liejasi ir persipina įvairūs stiliai, istorijos, gyvenimai, gausu jaukių patarimų, etnografinių detalių, pavardžių ir papročių. Tai – ne pirmoji autorės knyga, tačiau būtent ją leidėjai vadina kūriniu. O vienas svarbiausių knygos ingredientų – meilė. Tiems, apie kuriuos kalba…
Klausimai sau
„Neturiu kur savęs padėti“, – į klausimą, kodėl be daugelio užsiėmimų dar ir rašo, atsakė p. Algimanta. Kūryba jai yra pokalbis su savimi, aplinka, erdve, todėl neretai „pati klausia, pati ir atsakinėja“. Kai kas sako, jog naujoji knyga būtent tokia. Autorės viduje verda neišpasakytai daug istorijų. Per dieną jų sužino dešimtį, o jas begvildenant lieka daugybė klaustukų. “Kam gi juos užduoti, jei ne protingesniam už save?“ – juokiasi pašnekovė. Jos žodžiais, kūryba, tapyba ar rašymas – ne tik labai geras poilsis, bet ir būdas bent tam kartui dingti nuo savęs, ypač tada, kai kitaip neįmanoma ištverti. „Kai mintimis nueini į ateitį, į praeitį, tada save tarytum taisai, tobulini“, – kalba knygos autorė.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Reda Milaknienė
