Kūčių stalo patiekalais ir papročiais dalijasi “Gimtojo Rokiškio” skaitytojai.
Gražina SKARDINSKIENĖ iš Bagdoniškio
Nuo pat vaikystės iki šių dienų mūsų šeimos Kūčių stalą puošia vienas pagrindinių patiekalų – avižinis kisielius. Jį gamindavo mano mama, dabar savo šeimai gaminu aš.
Kaip jį gaminti? Ogi vandeniu užpilti avižinius dribsnius, mažiausiai tris paras rauginti jį prie šiltos krosnies, po to nupilti skystimą ir išvirti. Kūčių vakarą kisielių valgom pasisaldinę (užsibarstę) cukrumi, o Kalėdų rytą jį galima pakepti svieste ar riebaluose. Labai gardu!
Joana DUDONIENĖ iš Kamajų
Šv. Kūčios, Kalėdos – tradicinė namų šventė. Susirenka artimiausi žmonės.
Kūčių stalo patiekalus visada ruošiu pati. Paisau tradicijų: turi būti mažiausiai 12 patiekalų, būtinai žuvies, grybų, silkės. Man ypač patinka raudonųjų burokėlių salotos su trupučiu citrinų sulčių ir alyvuogių aliejumi. Verdu ir spanguolių kisielių. O štai kūčiukų pasirūpinu pagal nuotaiką: kartais kepu pati, kartais nusiperku.
Kūčių stalo neįsivaizduoju be avižų kisieliaus. Jį rauginu tris paras, o tam, kad geriau rūgtų, įdedu gabalėlį ruginės duonos. Dar viena įdomybė – reikia įdėti ir anglies gabaliuką iš krosnies, tuomet būna labai geras skonis, pašalina nemalonų kvapą. Ir dar: verdant avižų kisielių būtina kantriai maišyti, nes šis „mėgsta“ svilti.
Roma KLIŠIENĖ iš Kamajų
Kūčių vakarienei mūsų namuose susirenka 6–15 žmonių. Atvažiuoja dukra ir žentas, sūnus ir marti, brolio šeima.
Visiems labai patinka džiovintų grybų, keptų su svogūnais, patiekalas. Jį gaminame iš pačių surinktų ir susidžiovintų grybų. Taip pat gaminu skirtingus silkės patiekalus, jų būna ne mažiau nei du. Būtinai verdu spanguolių kisielių. Būna ir karštas patiekalas – troškinti kopūstai su bulvėmis.
Antanina BALTUŠKIENĖ iš Kamajų
Ne tik Kūčių vakarienei, bet ir visoms kitoms šventėms mano artimieji susirenka pas mane. Užauginau du vaikus, turiu tris anūkus ir vieną proanūkį. Visi jie sako, kad jiems geriausia būti pas močiutę.
Anksčiau Kūčių stalo patiekalus ruošdavau pati, o dabar mano mylimiausi svečiai patys atsiveža visokiausių vaišių, visi kartu padengiam šventinį stalą.
Keičiamės ir dovanomis. Anksčiau pirkdavome jas visiems, o dabar iš anksto išsitraukiame, kas kam pirks. Aš dažniausiai duodu pinigėlį, kad nusipirktų reikalingą daiktą, tai, ko labiausiai nori.
Vanda KAUŠAKIENĖ iš Verksnionių
Prisimenu savo vaikystės Kūčių vakarą. Prieš susėsdami prie stalo puošdavome eglutę, dažniausiai saldainiais, kurie tuo pačiu būdavo ir mums, vaikams, didžiausia dovana.
Dabar prie Kūčių stalo susėdam devyni žmonės, tarp jų – keturi anūkai ir vienas proanūkis. Labai juos mylime.
Parūpinam vieni kitiems ir dovanų. Labai sunku sulaukti Kalėdų ryto, todėl vos suvalgę kūčias, skubame pasidalinti dovanomis.
Irena JANUKĖNIENĖ iš Duokiškio
Mano vaikystės Kūčių stalas nebuvo toks turtingas kaip dabar – žinote, kokie laikai buvo. Pamenu ypatingą avižų kisielių – jį iš pat ryto išvirdavo senelis. Taip, taip, senelis.
Ant stalo dėdavo ir spanguolių kisieliaus, silkių, plotkeles, išsikepdavom „bulkučių“.
Pamenu, tėvelis eidavo į Onuškį, kur būdavo žydų parduotuvės, ir „bargan“ pirkdavo medaus. Labiausia šio saldumyno laukė vaikai. Sėdėdavau ant „pečiaus“ ir kantriai laukdavau grįžtančio tėvelio. Taip būdavo smalsu, ar jis parneš medaus…
S. Kilkuvienės nuotr.
GR inform.
