Lietuvos paštas – nuolat besikeičiantis

Lapkričio 16-oji – Lietuvos pašto diena. Apie pašto aktualijas, veiklos tendencijas ir ateities perspektyvas „Gimtasis Rokiškis“ kalbėjosi su Rokiškio pašto viršininku Antanu JAKIMAVIČIUMI.

– Kokios nuotaikos rajono paštininkai pasitinka profesinę šventę?

– Mūsų rajone darbuojasi 107 paštininkai. Dauguma jų – net 75 – yra laiškininkai. Rokiškio pašte dirba 40 darbuotojų. Paštininko darbas nelengvas, tačiau darbuotojai vertina savo profesiją. Gal todėl mūsų pašte kadrų kaita yra minimali.
Profesinę šventę paminėsime kukliai: juk čia pat didžiojo kalėdinio darbymečio pradžia. Nekantriai laukiame įkurtuvių: baigiamos remontuoti patalpos, kuriose bus įrengta Rokiškio pašto klientų aptarnavimo salė, įsikurs administracija.

– Ar dar populiari paštininko profesija? Kokios ugdymo įstaigos rengia tokius specialistus?

– Ryšių – pašto bei telekomunikacijų – specialistus rengia Vilniaus kolegija. Apie profesijos populiarumą sunku spręsti: pastaruoju metu nesulaukėme nė vieno darbo ieškančio pašto operatoriaus ir kito šios srities specialisto. Tiesa, neseniai Rokiškio pašte praktiką atliko keli studentai.
Tačiau paštininkais nori tapti vadybininkai, ekonomistai, buhalteriai. Rajone trūksta darbo vietų, todėl žmonės nori rinktis nelengvą, tačiau garbingą laiškininko profesiją. Kiekvienuose namuose jis yra laukiamas, gerbiamas ir mylimas. Paštininkas – bene paskutinis kaimo šviesulys. Smagu, kad formuojasi šios profesijos dinastijos: senelių ir tėvų pėdomis žengia jaunoji karta.
– Ar paštas ir jo paslaugos dar aktualios šiandienos žmogui, prilipusiam prie kompiuterio ir išmaniojo telefono?
– Kad ir koks visagalis būtų internetas, be pašto neišsivers joks žmogus. Naujųjų technologijų mėgėjams esame reikalingi: elektroninė prekyba populiarėja, siuntų daugėja.
Į Rokiškio paštą atkeliauja siuntiniai iš egzotiškų šalių: Kinijos, Korėjos, Honkongo. Kokios prekės juose – nežinome. Tačiau pažįstamų pasiteiraujame, ką jie perka egzotiškuose kraštuose? Pasirodo, naujausių modelių išmaniuosius telefonus, buities prietaisus, kompiuterių prekes. Pastaruoju metu rokiškėnai užsisako mikroschemų blokelių televizijos skaitmeniniams priedėliams, drabužių bei kosmetikos.
Klausėme klientų, ar nesibaimina elektroninės prekybos, juk pinigus reikia sumokėti “į priekį”, dar negavus savo pirkinių. Internautai teigia, kad taip pirkti – saugu. O ir mes nesame gavę nusiskundimų, kad žmogus sumokėjo už prekę, o pardavėjas jos neatsiuntė.
– Kokios pašto paslaugos aktualiausios rajono žmonėms?
– Rokiškėnai siunčia nemažai korespondencijos. Ir rajono gyventojai, ir įstaigos bei įmonės prenumeruoja spaudą. Tiesa, pastaruoju metu stebime tendenciją, kad verslo ir valdžios institucijos ėmė taupyti jos sąskaita: užsisako tik pačius reikalingiausius leidinius.
Labai paklausios yra pašto finansinės paslaugos. Rokiškėnai noriai naudojasi galimybe mūsų įmonėje sumokėti komunalinius mokesčius, atsiskaityti už mobiliojo ryšio, kabelinės ar palydovinės televizijos, interneto paslaugas, išsigryninti pinigų. Populiarūs ir greitieji vartojimo kreditai.
Ypač populiarios knygų siuntos: gyventojai užsako vienos leidyklos knygas ir dalyvauja jos rengiamoje loterijoje.
– Ar rokiškėnai teberašo laiškus?
– Per dieną rokiškėnai gauna ir išsiunčia vidutiniškai po 1000-1200 pašto korespondencijos siuntų. Elektroninis laiškas ar SMS žinutė niekada nepakeis gyvo, tikro laiško. Juk jame juntama žmogiško bendravimo šiluma. Tad argi svarbu, kad adresatą šis pasiekia truputį vėliau?
Su džiugiu nerimu laukiame šv. Kalėdų, kai į mūsų paštą plūstels sveikinimų laiškai, atvirukai, dovanėlės. Tikimės, kad šiemet rokiškėnai jų siųs gerokai daugiau nei pernai.
– Kur nukeliauja tie laiškai, kuriuose nurodytas netikslus gavėjo adresas, o siuntėjas savojo neužrašė?
– Tokių laiškų pasitaiko dažnai. Antai siuntėjas teisingai užrašė gatvę, o štai miestą pamiršo nurodyti. Štai vakar gavome du laiškus, kurių adresai tokie: “Respublikos gatvė, žalias namas prieš teismo rūmus”. Mūsų laiškininkai bando rasti adresatus, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Tokiu atveju laišką grąžiname siuntėjui, žinoma, jei yra nurodytas jo adresas. Jei šio nėra, laišką saugome apie 2 mėn. Jeigu per tą laiką jo nepasigenda nei siuntėjas, nei gavėjas, perduodame jį archyvui.
Siuntas, kurių nepavyksta įteikti, vežame į sostinę.
– Ar dažnai rokiškėnai prašo Jūsų grąžinti laiškus, išsiųstus per klaidą?
– Pasitaiko. Dažniausiai klientai skundžiasi, kad į voką įdėjo ne tuos ar ne visus dokumentus. Būna, nurodo klaidingą adresatą: ne tą gavėją, šalį ar miestą. Jei laiškas registruotas ir siunčiamas mūsų šalies gavėjams, jį sulaikyti paprasčiau. O jei neregistruotas, siuntėjui svarbu susizgribti, kol laiškas nepaliko mūsų skyriaus.
Laiškus ir siuntinius susigrąžinti iš užsienio daug sudėtingiau. Jei nurodytas klaidingas adresatas, tikrajam gavėjui sunku įrodyti, kad siunta skirta būtent jam. Jis turi gauti siuntėjo raštišką patvirtinimą, kokiam asmeniui ji skirta.
– Kitados buvo populiaru kolekcionuoti pašto ženklus. Ar dažnai į Rokiškio paštą užsuka filatelistai?
– Dažnai. Besidominčiųjų filatelija netrūksta, jie perka ir pavienius pašto ženklus, ir jų blokus. Be to, turime aštuonis nuolatinius klientus, solidžius kolekcininkus. Juos itin domino ženklai, skirti Rokiškio krašto muziejui bei kraštiečiui prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Beje, pasirodžius pastarajam gavome kitų šalies rajonų filatelistų laiškų. Jie pageidavo ant voko uždėti būtent Rokiškio pašto antspaudą.
– Ar šuo – vis dar pikčiausias laiškininko priešas?
– Šunys niekada nebuvo mūsų draugai. Netgi užsienio šalyse ramūs šunys kažkodėl sužvėrėja išvydę paštininką. Kodėl jie mūsų nemėgsta, nežinome. Laiškininkai bando keturkojų simpatijas užkariauti per skrandį ir gerumu: draugiškai pakalbina, pavaišina dešros gabalėliu ar saldainiu. Žinoma, ne visus šunis galima tuo papirkti: kiti ir pavaišinti išbando laiškininko kelnių tvirtumą. Laimė, tokie užpuolimai reti. Apsaugai nuo agresyvių keturkojų mūsų darbuotojai visuomet nešioja pipirinių dujų balionėlius.
Dažniausiai laiškininkus užpuola nepririšti šunys. Kai jų šeimininkus paprašome sutramdyti augintinį, dažnai išgirstame atsakymą: “Mano šuo geras, nepuls.” Pasitaikė, kai išvydęs laiškininką šeimininkas tyčia paleido nuo grandinės didžiulius šunis. Pasirodo, tas žmogus vengė teismo šaukimo.
– Kokių naujovių šiemet atsirado Rokiškio pašte?
– Bene didžiausia naujovė – siuntų savitarnos terminalas “LP Express 24”. AB Lietuvos paštas turi plačiausią jų tinklą šalyje: 71 terminalą 41 mieste.
Šie terminalai itin patogūs klientams: jie veikia kiaurą parą, žmonės jais gali naudotis net poilsio dienomis. Nei siuntėjui, nei gavėjui nereikia derintis prie pašto darbo laiko. Terminalais galima siųsti siuntinius į 22 užsienio valstybes. Ši savitarnos paslauga nuolat populiarėja.
Šiemet AB Lietuvos paštas supaprastino tarptautinių siuntų deklaravimo procedūrą šalies muitinėje: būtinus dokumentus galima pateikti internetu bendrovės svetainėje.
Šiuo būdu daugiau nei pusė siuntų deklaruojamos per 3 val., o jų išsiuntimo į paštus laikas nuo poros dienų sutrumpėjo iki 12 val.
Kita nauja paslauga – hibridinis paštas. Asmuo savo kompiuteryje turi įdiegti specialią programėlę – ją galima rasti Lietuvos pašto interneto svetainėje – ir siųsti elektroninius laiškus, o gavėjas juos gaus kaip paprastus laiškus: atspausdintus popieriuje ir įdėtus į voką. Taigi popierinius laiškus mūsų klientai gali siųsti nė neišėję iš namų.
– Kaip ateityje kis pašto paslaugos, kokios jo veiklos tendencijos?
– Lietuvos paštas – gyvas ir nuolatos besikeičiantis. Jis ir ateityje modernės, klientams siūlys naujų paslaugų, ypač finansinių. Tokios paslaugos labai aktualios. Ne kartą klientai mūsų prašė pakeisti užsienio šalių valiutą, o jiems padėti negalėjome.
Žinoma, aktyvės elektroninė prekyba, daugės siuntų. Tikimės, kad rokiškėnai ir toliau vieni kitiems siųs laiškus, dovanas, sveikinimus

Lina DŪDAITĖ