Bitininkai sako, jog pernykščio medaus liko „tik ant dugno“, o pavasarinis medunešis niekaip negali įsibėgėti: šaltos naktys ir vėsios dienos suardė bičių kelionių grafikus į gausiai žydinčias augalų plantacijas.
Trikdo šaltos naktys
Pora savaičių vėlavęs pavasaris bitininkams ir gegužę nesuteikia gero pavasarinio medunešio vilčių. Nors laukai ir sodai plyšta žiedais, net pačių stipriausių ir darbščiausių šeimynų ratuotosios į avilius grįžta su mažu kiekiu nektaro. Nė vienas rajono bitininkas dar negali pasiūlyti pavasarinio medaus, sunešto iš žydinčių blindžių, klevų, pušų, obelų ir pienių. O sinoptikų prognozės bičiulių vis neguodžia: naktys bus vėsios, o dienomis, per patį pienių žydėjimą, pranašaujami lietingi, vėjuoti orai.
Žiobiškėnas bitininkas Egidijus Ardavičius, kurio ūkyje -160 bičių šeimynų, sako, jog po vėsių naktų bitės į laukus išskrenda tik po pietų, kai oras stipriau įšyla. Taigi šeimynų darbui – tik 2-3 valandos. Jis pastebėjo, kad iš žydinčių laukų į avilius bitės grįžta su labai kukliais „kroviniais“.
Gal ratuotosios per žiemą aptingo? Bitininkas juokiasi: „Bitės – ne žmonės: tinginyste ar simuliacija medaus nešėjų neapkaltinsi. Jos apskraido daugybę žiedų, bet juose labai maža nektaro“. Pasak p. Ardavičiaus, po kelių dienų baigsis sodų ir pienių žydėjimas, o šiomis dienomis – lyg tyčia! – pranašaujami lietingi orai.
„Bet medaus bus!“ – sako bitininkas. Darbščiausios šeimos nektarą neša į korius ir pamažu pildo magazinus. Taigi po savaitės kitos koriuose jau rasis užakiuoto medaus. Dabar p. Ardavičius prie avilių lakų skuba pritvirtinti žiedadulkių gaudykles. „Nutūpusios bitės čia paliks žiedadulkes, kaip valyvas žmogus prie durų palieka nešvarius batus“, – šmaikštavo pašnekovas.
Visas p. Ardavičiaus ūkio bitynas – jau ganyklose: aviliai išvežti į nuolatines vietas, kur gausu medingų augalų. Aplink bitynus plyti natūralios pievos, dobilynai ir miškai bei gojeliai.
„Labiau ekologiško produkto nesurasi“, – tikino jis, bityną šiemet papildęs 30 šeimų, o iki rudens jį dar bent tiek išplės.
Mūsų pašnekovas – nuolatinis Kauno „Agrobalt“ parodų dalyvis. Su bičių produkcija dalyvavo jis parodoje ir šią gegužę.
„Pernykščio medaus ne kas ir teliko. Tačiau šiek tiek jo vežiau, turėjau ir žiedadulkių, duonelės, vaško – pristačiau savo ūkį. Tiesa, šių parodų lankytojai mano bityno medaus skonį jau seniai žino“, – porino pašnekovas.
Nematomas darbymetis
Rokiškėnas Tomas Kriaučiūnas, vienas stambiausių rajono bitininkų, šiomis dienomis nespėja suktis: 200 avilių bityne darbas verda nuo ankstaus ryto iki vėlumos. Anot jo, tik bitininko darbo neišmanantiems atrodo, jog šis verslas paprastas, neužimantis daug laiko. Ypač žiemą, kai bitynas miega.
„Žiemą pasiuvau kelis tūkstančius korių, ir nežinia, ar tiek pakaks. Ūkininką, dirbantį laukuose, visi mato, o mes, bitininkai, plušame sulindę į bitynus ne mažiau nei grūdų augintojai“, – dėstė p. Kriaučiūnas.
Gegužę bitininkai vadina karščiausiu darbymečiu. Šiomis dienomis jie skuba į avilius sudėti magazinus, kad ratuotosios nepristigtų vietos nektarui, ir viliasi, kad orai pagerės ir bityne užvirs medunešis.
„Nektarui išsiskirti žieduose reikia 18-20 l. šilumos ir šiltų naktų. Šis pavasaris bitininkams labai prastas. Gal gegužės pabaiga ir bus šilta, tačiau to, ką prarandame per patį sodų žydėjimą, būsima šiluma nebekompensuos“, – svarstė p. Tomas.
Bitininkas pastebėjo, kad daug skraidančios, bet menkai nektaro randančios bitės suirzusios: griūna visa avilio darbo pasiskirstymo sistema. Dėl prasto oro daug laiko aviliuose praleidžiančios šeimynos jau birželio pradžioje gali pradėti mestis į spiečius ir išskristi. Kai kurios ėmė net vagiliauti medų kaimyniniuose aviliuose. Bitininkas skuba tvarkyti šeimynas, kad jos nesispiestų.
Pašnekovo manymu, bičių laikytojams, kaip ir kitiems žemdirbiams, idealių gamtos sąlygų nebūna, bet ir be derliaus vasara jų nepalieka. Pernai liepos karščiai ir gairinantis sausas vėjas bites išleido atostogų: žieduose beveik neliko nektaro, todėl ratuotosios menkai teskraidė. Tačiau pagrindinis medaus kopinėjimas buvo dosnus: iš vienos avilio gauta iki 50, o stipri šeimyna per sezoną prineša iki 100 kg medaus.
Patarimų negaili
Rajono žemės ūkio konsultavimo tarnybos bitininkystės konsultantė Meilutė Močiškytė visada skuba bitininkams į pagalbą. Šeimoms sustiprinti ji pataria naudoti bitininkų primirštą Blinovo metodą: korius su perais patariama atskirti nuo korių su medumi. Avilio centre sustatomi koriai su perais, įstatomos diafragmos, o avilio pakraštyje pastatomi koriai su maistu. Iš šonų ir viršaus viską reikia apšiltinti. Taip suformuotuose lizduose bitės geriau apšildo perus. Po truputį plečiant lizdus, į perų dalį būtina įdėti po vieną korį. Pasak konsultantės, nereikėtų pamiršti, kad bičių motinėlė į senus, bičių nevalytus korius kiaušinėlių nededa.
Aldona MINKEVIČIENĖ
