UAB „Pandmeta” – viena iš nedaugelio rajono įmonių, kuri nepajuto šalies ūkį sustingdžiusios krizės. Tačiau ji, kaip ir visos šalies gamybos įmonės, vis skaudžiau junta struktūrinio nedarbo augimo pasekmes: nors Darbo birža savuosius klientus į įmonę siunčia dešimtimis, galinčių, o svarbiausia norinčių dirbti – vienetai. Tiesa, ir iš bandančiųjų savo jėgas atsiranda tokių, kurie apie išėjimą iš darbo direktoriui nė pranešti nesiteikia.
Metalo pramonė – įnoringa sritis
Kaip ir daugelio provincijos rajonų, mūsiškio verslo dominuojanti šaka – prekyba. O gamybos imtis drįsta nedaugelis. Ypač tokios sudėtingos, kaip metalo pramonė. Vis dėlto rajono metalo apdirbimo įmonės yra tarp tų nedaugelio, kurios taip ir nepažino, ką reiškia kiekvienam verslininkui šiurpą keliantis žodis „krizė”. Metalo pramonės bendrovės negalvoja, kaip išsaugoti gamybą ir dirbančius žmones: jos turi ir noro, ir galimybių plėstis. „Užsakymų visados yra keliems mėnesiams į priekį”, – sakė UAB „Pandmeta” direktorius Vladimiras Župinas.
Metalo pramonė – įnoringa. Steigti šios srities įmones reikia ne tik drąsos, investicijų, bet ir žinių, patirties. Gal todėl kuriasi tiek mažai naujų įmonių, o išgyventi pavyksta tik vienetams. Paprašytas įvardinti, kokios konkurentų įmonės įsikūrė pastaruoju metu, UAB „Pandmeta” vadovas tik pečiais gūžčiojo. „Per kelerius metus kūrėsi dvi Danijos kapitalo įmonės Panevėžyje. Tačiau jos jau užsidarė”, – sakė jis.
Kokia UAB „Pandmeta” sėkmės paslaptis? „Manau, išlikti gali tik tos įmonės, kurios jau turi ilgametę darbo patirtį. Naujokams šioje srityje labai sunku įsitvirtinti”, – sakė V. Župinas. Anot pašnekovo, gamybos įmonės ne tokios pelningos kaip prekybos: pramonininkams 10 proc. pelnas yra didelis pasiekimas, o štai prekybininkai žeriasi keleriopai didesnius pelnus ir rizikuoja kur kas mažiau.
Savo istoriją nuo 1978 m. skaičiuojanti ir 2005 m. privačia bendrove tapusi „Pandmeta” – sėkminga sudėtingų ir inovatyvių technologijų įmonė.
Užsakovai – Skandinavijoje ir Vakarų Europoje
Šalies metalo pramonės gamyklų užsakovų absoliuti dauguma – ne mūsų šalies, o Vakarų Europos, Skandinavijos įmonės. Tokie pat ir UAB „Pandmeta” užsakovai. Neseniai viena Suomijos įmonė užsakė šiai Pandėlio įmonei pagaminti elevatorius, kurie, užklijavus suomiškus lipdukus, iškeliavo į Japoniją.
Mūsiškė įmonė gamina gausybę vienetinės, ypač tikslios produkcijos, pritaikytos konkrečioms gamybos įmonėms: gamybos linijas, transportavimo stalus, konvejerius, sandėliavimo įrangą. Tarp bendrovių, kurioms įrangą tiekia UAB „Pandmeta”, yra tokie garsūs vardai kaip: „Trioliet Mullos BV”, „Raufoss fuel systems AS”, „Raumaster OY”, „ZOV” koncerno gamyklos, BĮ „Softform” bei užsienio šalims dirbančios Lietuvos įmonės: UAB „Visagino linija”, UAB „SWEDSPAN Girių bizonas”, UAB „SWEDWOOD Kazlų Rūda”, UAB „Vilniaus baldai”, AB „Klaipėdos mediena”, AB „Freda”.
Įmonės vadovas teigia, kad darbas „Pandmetoje” niekada nebus nuobodus: čia kuriami vienetiniai, nestandartiniai gaminiai, konstruojami atsižvelgiant į užsakovų poreikius. Taigi įmonės specialistams ir darbininkams reikia ne tik puikių profesinių žinių, bet ir lankstumo, kūrybiškumo, nestandartinio mąstymo ir, žinoma, didžiulės atsakomybės.
Šiuo metu įmonė didžiuojasi kūrybinga komanda: inžinierių, konstruktorių branduoliu bei 29 darbininkais. Jų būrį „Pandmeta” mielai papildytų naujokais: jai reikia ir inžinierių, ir kvalifikuotų darbininkų. Įmonė bemat priimtų du inžinierius ir tiek pat darbininkų. Tačiau kur jų rasti?
Vadybininkų „kepėjai” inžinierių nesiūlo
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva deklaravo siekį tapti inovatyvių technologijų valstybe, tačiau šalies aukštosios mokyklos „kepa” vadybininkus, teisininkus ir informacinių technologijų žinovus. Prieš keletą dešimtmečių prestižinėmis laikytos inžinierių ir technologų specialybės dabar nepopuliarios. Mat mokytis sunku, o ir baigę universitetus jaunieji specialistai stokoja praktikos. „Šiemet pas mus gamybinę praktiką atliko du rokiškėnai, būsimieji inžinieriai. Per mėnesį, kuris buvo skirtas praktiniams įgūdžiams įgyti, jie spėjo susipažinti su įmonės darbininkais ir įrengimais. Parengti visavertį specialistą reikia kur kas ilgesnio laiko”, – įsitikinęs V. Župinas.
Per kiek laiko pirmakursis taps visaverčiu specialistu? „Maždaug per 8 metus – 4 m. studijos aukštojoje mokykloje ir dar tiek pat laiko reikia mokymuisi darbo vietoje”, – skaičiavo įmonės vadovas.
Kvalifikuotas inžinierius, konstruktorius metalo pramonėje – aukso vertės. Ar yra vilties, kad rokiškėnai jaunuoliai susigundys šia profesija? „Esame atviri rajono mokykloms, mielai priimame vyresniųjų klasių moksleivius ekskursijoms. Kasmet mus aplanko bent kelios Pandėlio gimnazijos klasės. Tikimės, kad nors vienas iš lankytojų ims ir susigundys tapti mums reikalingu specialistu”, – sakė V. Župinas.
Ar jaunimas nusiteikęs ilgus metus krimsti medžiagų atsparumą, teorinę mechaniką ir kitus inžinieriui būtinus mokslus? „Dauguma jaunuolių – tikrai ne. Jie svajoja nedirbti ir turėti daug pinigų”, – sakė pašnekovas.
Jaunus specialistus, anot V. Župino, sunku pritraukti į provinciją ir dėl nepalankios socialinės aplinkos. „Ką jaunam žmogui vakare veikti Pandėlyje?” – retoriškai klausė pašnekovas. Vis dėlto įmonė džiaugiasi į savo kolektyvą priėmusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventą, žinomą rajono sportininką Airidą Pumputį. Vieną jauną, pačių išugdytą specialistę „Pandmeta” išleido motinystės atostogų ir dabar ieško jai pamainos.
Įmonės konstruktoriai į darbą važinėja net iš Biržų.
Žmones ištvirkino pašalpos
Įmonės branduolį sudaro patyrę darbuotojai. Vyresniosios kartos žmonės nebijo mokytis naujovių. Geru žodžiu direktorius minėjo Bronių Čiučelį. „Dirbdamas pas mus išmoko skaityti brėžinius, nesibaimina imtis naujovių, yra mūsų puikus darbuotojas”, – sakė V. Župinas.
Savo laimę Pandėlyje rado ir kėdainiškis šaltkalvis Algimantas Špokas. Jis jau aštuonerius metus gyvena šiame mieste ir septynerius dirba „Pandmetoje”. „Gražios Pandėlio merginos”, – paklaustas, kas jį atviliojo, šypsojosi specialistas. Ir pridūrė, kad „Pandmetoje” jam gera: įmonė prie pat namų, ir dirbti joje nenuobodu.
Tėčio pėdomis prieš pusantrų metų į įmonę atėjęs Karolis Teseckas – vienas gabių jaunų „Pandmetos” darbuotojų. „Buvo jis trumpam nuo mūsų pabėgęs, bet pavyko jį susigrąžinti. Mes džiaugiamės Karolio darbu, o ir jam, manau, pas mus patinka”, – sakė direktorius.
Įmonė brangina savo žmones. Mat dėl struktūrinio nedarbo nekvalifikuotų ar menkos kvalifikacijos, praradusių įgūdžius bedarbių rajone – nors vežimu vežk. Į pokalbį su „Pandmetos” administracija rajono Darbo birža pretendentus siunčia dešimtimis. O štai tinkančių ir svarbiausia norinčių dirbti – vienetai. „Svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti, o žinių ir įgūdžių patys išmokysime”, – sakė V. Župinas. Deja, netgi tie, kurie pasižada pabandyti, vos po kelių dienų į darbą jau moja ranka. „Vienas toks neseniai apskritai nepasirodė darbe. Atleidome žmogų už pravaikštą”, – sakė direktorius. Pagal Darbo kodeksą apie savanorišką išėjimą iš darbo darbuotojas privalo informuoti įmonės vadovą prieš 14 dienų.
Kodėl žmonės taip nesaugo darbo? „Pašalpos juos ištvirkino. Kam žmonėms dirbti, jei valstybė dosniai dalina lėšas ir paramą?” – sako V. Župinas. Anot pašnekovo, jaunoji karta nesimoko dirbti ir negerbia dirbančiųjų. „Kodėl turtingos Skandinavijos valstybių įmonės mums siunčia savo užsakymus? Juk ten irgi trūksta norinčių ir sugebančių dirbti, nes pašalpos Vakarų Europoje dar didesnės”, – sakė V. Župinas.
Todėl metalo apdirbimo pramonės įmonių vadovai vieni pirmųjų ima mušti pavojaus varpais: jei ir toliau tęsis tokia bedarbių lepinimo politika, po kelerių metų kvalifikuotų specialistų trūkumas taps didžiuliu stabdžiu šalies ūkio plėtrai. „Įmonė kasmet turi plėstis bent 5 proc. Kitaip grėstų bankrotas”, – sako V. Župinas.
Paroda – ir vėl be rokiškėnų
Savaitgalį sostinėje vykusioje Baltijos maisto ir gėrimų mugėje apsieita be rokiškėniškųjų akcentų. „Į savivaldybę nesikreipė jokia rajono įmonė dėl dalyvavimo parodoje”, – sakė mero patarėjas verslui bei investicijoms Valerijus Rancevas.
Rokiškėnai verslininkai garsūs tautinio kulinarinio paveldo gaminiais. Juodupės verslininkė Laimutė Sadauskienė didžiuojasi pagal senovines technologijas kepamais šakočiais ir grybukais. Tačiau ji į parodą sostinėje irgi nevyko. Kodėl? „Pakvietimų į parodas gauname išties daug. Į kiekvieną jų neprivažinėsime. O ir investicijos nemenkos: kainuoja kelionė, ekspozicijos įrengimas, reikia komandiruoti įmonės žmones. Taigi negalime sau leisti vykti visur, kur esame kviečiami. Pirmenybę teikiame toms parodoms, kuriose dalyvavimą remia šalies valdžios institucijos”, – sakė L. Sadauskienė.
Anot pašnekovės, susipažinti su jos individualios įmonės kepykla bei čia gaminamais skanėstais rajono žmonės bei svečiai galės ne parodose, o specialioje edukacinėje programoje. Įmonė vykdo specialų projektą, kurio metu, bendradarbiaudama su miestelio bendruomene, steigs „Juodupės baravykų ir šakočių namus”. Juose bus įrengta speciali šakočių ir baravykų kepimo įranga, o šių namų lankytojai galės patys gaminti šiuos skanėstus ir įsitikinti, ar turi konditerio gabumų. Pašnekovės teigimu, šiuo metu rengiamos patalpos edukacinei programai, vėliau bus statoma speciali įranga, o lankytojams „Juodupės baravykų ir šakočių namai” duris žada atverti maždaug po pusantrų metų.
Baigė bankroto procedūrą
Spalį baigta UAB „Master Lt”, registruotos Obeliuose, bankroto procedūra. Įmonė, kuri vertėsi baldų prekyba, išregistruota.
UAB „Master LT” bankroto bylą Panevėžio apygardos teismas pradėjo pernai lapkritį. Iš viso šiemet baigtos septynių įmonių bankroto bylos ir jos likviduotos.
Šiuo metu bankroto procedūra vykdoma keturioms rajono bendrovėms: UAB „Togida”, „Litrec”, „RD Auto” ir Obelių žemės ūkio bendrovei. Pastarųjų dviejų bendrovių likvidavimo procedūra jau trunka daugiau nei trejus metus. Išsikapstyti iš skolų gniaužtų iki šiol nepavyko nė vienai jų prispaustai rajono įmonei. Įmonių bankroto valdymo departamento prie šalies Ūkio ministerijos duomenimis, verslo subjektų, kuriems būtų nutraukta bankroto procedūra, mūsų rajone nėra.
Tikrins įmones
Valstybinės darbo inspekcijos specialistai ketvirtąjį ketvirtį tikrins šias rajono įmones: UAB „Vilroka”, UAB R. Burnicko bendrosios praktikos gydytojo kabinetas bei ŽŪB „Pušynas”.
Šios bendrovės inspektorių bus lankomos planine tvarka.
GR inform.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas.
Lina Dūdaitė
