Praėjo metai nuo Aplinkos ministerijos inicijuoto teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo. Įprastai nusistovėjusios tvarkos įvairūs pakeitimai visuomenėje sukelia sumaišties, bet šis įstatymas – maloni išimtis: pakeitimus palankiai vertina ir gyventojai, ir su teritorijų planavimo dokumentais dirbantys savivaldybės specialistai.
Procedūras supaprastino, pagreitino ir atpigino
Savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Leonardas Jasinevičius sako, jog metus veikiančio teritorijų planavimo įstatymo tikslas įgyvendintas: gyventojams tapo paprasčiau, greičiau ir pigiau atlikti sklypų žemėtvarkos procedūras, sumažėjo biurokratinių reikalavimų.
Iki 2014 m. veikęs Teritorijų planavimo įstatymas, Aplinkos ministerijos vertinimu, buvo pasenęs, neatitinkantis nūdienos aktualijų. Gyventojai, norėdami pakeisti sklypo ribas, performuoti sklypą ar atlikti žemių konsolidaciją, privalėjo iš naujo rengti brangiai kainuojantį ir daug laiko reikalaujantį detalųjį planą.
„Fantastiškai gera“
L. Jasinevičiaus nuomone, naujoji teritorijų planavimo tvarka keičiantiems žemės paskirtį – „fantastiškai gera“. Pasak jo, tik iš pradžių naujovė gyventojus baugino, buvo neaiškumų, žmonės į savivaldybę skambino ir prašė konsultacijų. „Tačiau tai truko labai neilgai, tik tol, kol procesas įsibėgėjo. Tada ir paaiškėjo, kad gyventojams naujoji tvarka daug aiškesnė ir lengvesnė, nei buvo iki 2014-ųjų“, – dėstė specialistas. Jo teigimu, žemės paskirties keitimo procedūros tapo ne tik paprastesnės, greitesnės, bet ir atpigo. Pirmiausia dėl to, kad nebereikia daryti sklypų detaliųjų planų. Anksčiau kiekvienam sklypui, kurio paskirtį norėta keisti, šie planai buvo privalomi. O jų rengimo, tvirtinimo procedūros užtrukdavo ilgai. „Labai retai kada pakakdavo pusmečio, nes apie planų rengimą būdavo privalu informuoti visuomenę, laikytis kitų procedūrų privalomų terminų. Brangiai kainavo detalųjį planą rengiančio architekto paslaugos, teritorijos topografinės nuotraukos“, – komentavo L. Jasinevičius.
Dabar, jei žemės sklypas atitinka visus žemės paskirčiai pakeisti keliamus reikalavimus, paskirtis pakeičiama administracijos direktoriaus įsakymu pagal savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Žemės savininkui tereikia turėti sklypo kadastrinius matavimus ir kreiptis į savivaldybę.
Gyventojams ar verslo įmonėms keičiant žemės sklypo paskirtį ar sklypo ribas mieste, kur yra paveldo zona, ar saugomose teritorijose, gali prireikti daugiau derinimo procedūrų dėl po žeme esančios vandentiekio, elektros infrastruktūros ir kitų aplinkybių.
Darbai verda kaip katile
Aplinkos ministerijos duomenimis, žemėtvarkos projektų per naujojo įstatymo įsigaliojimo laikotarpį, palyginti su 2013 metais, padaugėjo beveik dvigubai.
Panaši aritmetika ir Rokiškio rajone. Tarp populiariausių rajono gyventojų prašymų – pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į kitą, leidžiančią gyvenamųjų namų, komercinės ar gamybinės veiklos objektų statybą.
Pakeistos įstatymo nuostatos palengvino pastatų statytojų rūpesčius. Žmogui, sumaniusiam savo sklype pasistatyti namą, nebereikia eiti kryžiaus kelių dėl sklypo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į gyvenamąją. Jei pagal bendrąjį planą (Rokiškio miesto ir rajono teritorijos bendrasis planas patvirtintas 2008 m.) sklype statybos leidžiamos, pakanka kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kurio įsakymu paskirtis bus pakeista. Beliks parengti statybos projektą ir išsiimti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, žemės sklypų pertvarkymo ir performavimo projektu gyventojas gali pasikeisti ir žemės sklypo paskirtį, sklypus padalinti, sujungti.
Naująja teritorijų planavimo tvarka, L. Jasinevičiaus duomenimis, pernai pasinaudojo ne viena dešimtis gyventojų ir verslininkų. „Galėčiau pateikti daugybę pavyzdžių. Du gyventojai iš Kamajų seniūnijos pageidavo pakeisti žemės ūkio sklypų paskirtį, nes vienas savo sklype ketina kurti kaimo turizmo sodybą, o kitas gamybinius pastatus nori rekonstruoti į gyvenamąjį būstą“, – komentavo L. Jasinevičius. Keli rokiškėnai prašė pakeisti sklypų Nepriklausomybės aikštėje paskirtį, nes juose esančius komercinius pastatus pavers gyvenamaisiais namais. Vieno gyventojo dokumentinės procedūros jau baigtos, kito reikalai – į pabaigą. Kazliškio seniūnijoje gamybinį pastatą turintis rokiškėnas rengiasi jį rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, tad jam teliko perskaičiuoti sklypo vertę ir nekilnojamojo turto registre užpildyti naujus duomenis. Aukštakalnių kaime (Kamajų sen.) dirbantys verslininkai užsiima statybomis, todėl prašė sklypo žemės ūkio paskirtį pakeisti tam, kad galėtų statyti gamybinius statinius. Rokiškio prieigose, buvusio aerouosto teritorijoje sklypą įsigijęs asmuo keitė žemės paskirtį iš žemės ūkio, nes planuoja gyvenamojo namo statybas.
Rajone yra ir atvirkštinių atvejų, kai gyvenamosios paskirties sklypus prašoma pakeisti į komercinės veiklos.
„Žemės paskirties ir naudojimo būdo procedūros dabar atliekamos greitai ir be didesnių rūpesčių bei išlaidų gyventojams“, – komentavo L. Jasinevičius.
Gali stebėti ir kontroliuoti
Prieš metus pradėjusį veikti Teritorijų planavimo įstatymą rajono visuomenė vertina palankiai. Žmonių nuomone, žemės sklypų pertvarkymo ir performavimo projekto rengimas ir kitos procedūros daug paprastesnės, pigesnės, nei buvo esant senajai tvarkai. Gyventojai teigiamai vertina ir galimybę elektroninėje erdvėje susipažinti, stebėti teritorijų planavimo procesą bei kontroliuoti, kaip vyksta jų dokumentų rengimas.
Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės komentaras
Naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą šalies visuomenė vertina teigiamai: sumažėjo biurokratinių procedūrų, paprasčiau ir greičiau tapo pakeisti žemės paskirtį, gauti statybų leidimus. Su savivaldybių vyriausiais architektais kartą per ketvirtį turime pasitarimus, sprendžiame iškylančius aktualiausius klausimus ir problemas. Nuo praėjusių metų tapo lengviau formuoti ir įteisinti teritorijas prie daugiabučių namų, jų gyventojai be sudėtingų detaliųjų planų procedūrų gali įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles. Gerokai sumažėjo biurokratijos – valdininkams nebereikia rengti šūsnių privalomų dokumentų. Pagal bendrąjį planą vykdomos statybos užkerta kelią nelegaliems statiniams, sumažėjo tikimybė kvartaluose atsirasti pastatams – piktšašiams. Urbanizuotų ir mažai urbanizuotų teritorijų užstatymas pagal bendrąjį planą turi teigiamą poveikį teritorijų įvaizdžiui ir bendrai aplinkai, tokios statybos padeda išsaugoti statybų nepaliestas teritorijas.
Savivaldybių architektams naujoji įstatymo redakcija suteikė daugiau galių ir padidino atsakomybės tenkinant gyventojų prašymus dėl žemėtvarkos ir statybų procedūrų. Nuėmus didelę rūpesčių dalį nuo gyventojų, savivaldybėms padidėjo darbo krūvis. Ministerija savivaldybėse planuoja įsteigti naują inžinieriaus-statybininko pareigybę.
GR inform.
