Rokiškėnas Jonas Čeponis, perskaitęs kraštiečio tremtinio prisiminimų knygą, kreipėsi į Krašto muziejaus darbuotojus, kad šie padėtų išnarplioti istorines tiesas…
„Lavonais klota“
Rokiškio senamiesčio puošmena – Nepriklausomybės aikštės 10-asis namas, išsiskiriantis iš kitų pastatų dviem bokšteliais. Čia įsikūrusios Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio apskrities Rokiškio šaulių 5-oji ir 9-oji kuopos, kitos rajono organizacijos.
Pastarosiomis dienomis rajono muziejininkai ėmė domėtis paslaptingu šio namo rūsiu. Ir tam yra pagrindo.
Anot Krašto muziejaus darbuotojų Valiaus Kazlausko ir Giedriaus Kujelio, nemažai istorinių mįslių užminė pasirodžiusi kraštiečio, politinio kalinio ir tremtinio Konstantino Jasinevičiaus prisiminimų knyga „Golgotos keliu“. Ją po autoriaus mirties išleido K.Jasinevičiaus dukra – gydytoja, rajono tarybos narė Jūratė Čypienė.
Viename šios knygos skyriuje aprašomos represinės įstaigos, pokaryje veikusios mieste. Jose kalinti Rokiškio krašto žmonės. Knygoje rašoma: „… kalėjimais tapo areštinės sandėliai ir rūsiai tuometinėje Tarybų, dabar Nepriklausomybės, aikštėje. Tada ji dar buvo akmenimis grįsta, vėliau lavonais klota…“
Liudininkai
Perskaitęs šią knygą į muziejininkus kreipėsi rokiškėnas politinis kalinys J.Čeponis. Jis istorikams paliudijo, kad 1946 m. dvi savaites jis kalėjo Nepriklausomybės aikštės 10-ojo namo rūsyje. Anot p. Čeponio, ten buvusios nedidelės patalpos. Jose tardytojo laukdavo apie 16 suimtųjų.
Dienos metu pro rūsio langą kaliniai regėdavo praeivių kojas, įžvelgdavo ir kaimyninius pastatus, kur dabar įsikūrusios UAB „Bikuva“ ir „Gimtasis Rokiškis“.
Labiausiai p. Čeponį stebina tai, kad iki šių dienų neišlikę jokių minėto rūsio pėdsakų. „Jis tarsi išnykęs, tarsi niekados nė neegzistavęs“, – skėstelėjo rankomis rokiškėnas.
Tai kurgi toji vieta, kur J.Čeponis su kitais suimtaisiais praleido ne vieną siaubo naktį laukdami tardytojo?
Partizanas, tremtinys, aktyvus visuomenės veikėjas Feliksas Mažeikis taip pat buvo tardomas Nepriklausomybės aikštės 10-ojo namo, tačiau pasakyti, ar rūsyje buvo tardymo patalpos, jis negalėjo.
„Mane, neteisingai apkaltintą, kankino, į kuprą davė antrame aukšte. Jei informacija, kad čia buvo rūsio patalpos, pasitvirtintų, atkasę jas galbūt rastume kalinių paliktų įrašų, kitos naudingos informacijos“, – svarstė p. Mažeikis.
Trys radiniai
Muziejininkai V.Kazlauskas ir G.Kujelis suskato patyrinėti minėto pastato vidų. Jų dėmesį patraukė patalpa po laiptais, kurioje dabar laikomos malkos.
„Spėjome, kad būtent čia buvo įėjimas į rūsį. Malkas išnešėme. Po jomis aptikome spalių, statybinio laužo likučių ir šiukšlių. Jas iškuopus atsivėrė stačiakampio formos angas“, – pasakojo p. Kazlauskas.
Muziejaus darbuotojai ėmėsi kasinėjimo darbų. Netrukus jie davė rezultatų: istorikas V.Kazlauskas angoje aptiko pokario instrukcijų likučių, parašytų rusų kalba, Lenino bei Stalino bareljefus, kelias metalines lenteles rusų ir lietuvių kalbomis su užrašu: „Skinti ir mindžioti žolę draudžiama“. „Šios lentelės mena pokarį. Jos buvo pritvirtintos netoli Nepriklausomybės paminklo“, – spėjo p. Kujelis.
Išvalęs kelių dešimčių centimetrų storio angos dalį p. Kazlauskas aptiko cemento sluoksnį. Beje, labai ploną, vos kelių centimetrų storio, visiškai nebūdingą tokiam masyviam statiniui. Kai istorikas laužtuvu trenkė į cementą, šis trūko, o įrankis įsmigo į nesupluktą statybinį žvyrą.
Muziejininkas G.Kujelis, filmuodamas kasinėjimus, pritarė kolegos spėjimui: žvyru užpiltos rūsio patalpos, antraip laužtuvas nebūtų taip lengvai įsmigęs.
Pastato kiemo pusėje, p. Kujelio teigimu, įmanoma įžvelgti mažas angas. „Galbūt tai rūsio langai“, – spėjo p. Kujelis.
Neabejojo
Statinį, kuriame buvo kalinami rokiškėnai, XX a. 4-ajame dešimtmetyje statė žydų tautybės fabrikantas Baselis Zametas. Kaip teigė Rokiškio krašto muziejaus istorikė Onutė Mackevičienė, būtų sunku patikėti, jog B.Zametas namą rentė be rūsio.
Pokariu šiame pastate buvo įsikūręs sovietinės valdžios vykdomasis komitetas ir kitos sovietinės įstaigos. Jame tardyti ir kankinti sovietų valdžiai neparankūs žmonės. Jame galimai buvusio rūsio paslaptį teks atskleisti šiandienos istorikams.
Planai
Atšilus orams muziejininkai norėtų pradėti archeologinius kasinėjimus. Tiesa, tam reikia valstybinių institucijų leidimų. Jeigu pavyks juos gauti, muziejininkai kreipsis į Rokiškio visuomenę, įvairias rajono organizacijas ir prašys padėti atkasti kadaise B.Zameto statyto namo rūsį.
„Galbūt šią iniciatyvą parems rajono moksleiviai, skautai ar jaunieji šauliai, neabejingi Lietuvos istorijai“, – svarstė muziejininkas V.Kazlauskas.
Jis ir jo kolega G.Kujelis išdrįso pasvajoti: jeigu būtų atkastos kalinimo patalpos, jos labai tiktų edukacijai…
Kol kas Rokiškio krašto muziejaus darbuotojai prašo visų rajono žmonių pasidalinti istorinėmis žiniomis su muziejininkais.
Norbertas BYČKOVSKIS
