Kadaise didybe ir prabanga garsėjęs Panemunio dvaras pamažu nyksta ir tampa vaiduokliu. D.Zibolienės nuotr.
Kadaise didybe ir prabanga garsėjęs Panemunio dvaras pamažu nyksta ir tampa vaiduokliu. D.Zibolienės nuotr.

Prabilus apie galimą neprižiūrimų dvarų nusavinimą kai kurie jų savininkai sukruto. Tačiau paveldosaugininkai tvirtina: pastariesiems reikėtų  gero bizūno… Per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius sunyko per 400 dvarų sodybų. Mūsų rajone yra 18 dvarų ir dvarviečių. Didžiausias rajono skaudulys – pamažu nykstantis įspūdingos architektūros Panemunio dvaras su statiniais ir didele žemės teritorija.

Gresia nacionalizavimas
Liūdną kultūros vertybių nykimą iliustruoja skaičiai: 2010 m.  Kultūros vertybių registro duomenimis buvo 533 dvarai, o XX a. pradžioje jų buvo per 3 000. Pagal šiandienos įstatymus valstybė, nusavindama dvarą, privalėtų savininkui kompensuoti į jį investuotą pinigų sumą. Paveldosaugininkai, besirūpinantys nykstančių dvarų likimu, siekia, kad būtų priimtos įstatymų pataisos, leisiančios nusavinti dvarus neatlygintinai. Esą šalies istorijos ir kultūros turtu nesirūpinantys dvarų savininkai privalėtų atlyginti padarytą žalą, o ne reikalautų kompensacijų.

Pasak Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos, dvarą atgavęs ar  nusipirkęs savininkas privalo juo rūpintis. Tačiau pastebima, kad šeimininkai turto nesaugo, slapstosi nuo paveldosaugininkų, rašančių raginimus ir įspėjimus, neatsiliepia į šaukimus. Todėl inicijuojami įstatymai, leisiantys  neprižiūrimą turtą nusavinti be dvaro šeimininko  sutikimo.
Kadangi valstybė neturi lėšų tvarkyti planuojamų nusavinti apleistų ir neprižiūrimų dvarų, jiems žadama ieškoti naujų šeimininkų.

Dvarai sparčiai nyksta
 „Mūsų rajone dvarų nacionalizavimas kol kas negresia. Bene didžiausias skaudulys – sparčiai nykstantis puikios architektūros Panemunio dvaras ir kiti statiniai, sugrąžinti savininkams.  Paveldosaugininkai šio turto šeimininkus nuolat įspėja prižiūrėti kultūros vertybę, siunčia raginimus, tačiau situacija iš esmės nesikeičia“, – sakė rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gavėnienė. Anksčiau rajono dvarais domėjosi nekilnojamojo turto bendrovės, tačiau šiuo metu nebesiteiraujama apie tokius statinius. „Prieš kelerius metus ne vienai firmai siūlėme pasiteirauti Panemunio dvaro šeimininkų, tačiau suderėti dėl dvaro pirkimo nepavyko“, – situaciją komentavo specialistė.
Kadaise buvę reprezentaciniai įspūdingos architektūros Panemunio rūmai šiuo metu yra ant išnykimo slenksčio. O jie buvo garsūs vertingais Liudviko XV stiliaus salonais bei neogotiškais kabinetais, japoniško porceliano indais, ypač vertingais graviruoto bei raižyto krištolo, sidabro ir bronzos dirbiniais, sumedžiotų žvėrių galvų iškamšomis. Paveldėjimo teise iš tėvo Osvaldo Lauciškio dvarą atgavęs Kavoliškyje gyvenantis jo sūnus, taip pat Osvaldas, bei dar du paveldėtojai norėtų jį parduoti. “Niekada neturėsiu tokių pinigų, kokių reiktų dvarui prikelti, o jį atiduoti pusvelčiui –  skauda širdį: mano tėvas dvarą pirko už Amerikoje sunkiai uždirbtus pinigus”, – dėstė vienas iš trijų dvaro šeimininkų. Ponas Osvaldas pasakojo, jog prieš kelerius metus buvo nemenkas susidomėjimas dvaru, su vienu turtingu pirkliu net buvo suderėta suma. Tačiau derybos sužlugo dėl pirkėją užklupusių problemų. „Šiuo metu dvaru pirkėjai nebesidomi. Paveldosaugininkai man siunčia įpareigojimus dvarą prižiūrėti, jų nurodymų stengiuosi laikytis“, – sakė p. Osvaldas. Tačiau prižiūrėti didelę dvarvietę su nykstančiu rūmu, gausybe statinių ir 15 hektarų žemės savininkams labai sudėtinga. „Norime privatizuoti apie 70 arų žemės, kurioje yra mokyklos stadionas. Tačiau kas pirks dvarą, kaip po rūmo langais vaikai spardo kamuolį?“ – p. Lauciškis neslėpė vilčių parduoti našta tapusį paveldėtąjį turtą. Valdžios ketinimus neatlygintinai paimti iš savininkų dvarus jis vadina antrąja nacionalizacija. „Atims, kaip buvo prie sovietų, o vėliau parduos turtuoliams arba patys valdininkai taps dvarininkais“, – piktinosi nacionalizacijai kurpiamais įstatymais p. Osvaldas.
Pasak jo, dvarą labiausia niokoja ne laikas, o žmonės, paleidžiantys vėjais jo pastangas apsaugoti dvaro rūmus. 

Bešeimininkiai
Šiuo metu tragišką lemtį išgyvena ir Onuškio dvaras – bene gražiausias vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklas Lietuvoje. Griuvėsiais virstantis didingas statinys ir angliško išplanavimo parkas pastaraisiais metais traukia tik meninių fotografijų autorius ir smalsuolius. Griuvėsiais virstančiu dvaru buvo susidomėjęs Olandijos verslininkas, kurio žmonos šaknys Onuškio krašte. Prieš pusantrų metų užsienietis prašė  savivaldybės  leidimo įsigyti dvarą ir žadėjo jį atkurti, bet dabar juo nebesidomi.
Onuškio dvaras minimas nuo 1522-ųjų. Dvaras sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu, o meniški griuvėsiai išgyveno ir Antrąjį pasaulinį karą. 1922 m., prasidėjus žemės reformai, dvaras buvo išparceliuotas. Kaip teigė p. Gavėnienė, baigiamos teisinės procedūros dėl jo pripažinimo bešeimininkiu. Dvaro, įgijusio bešeimininkio turto statusą, likimu rūpinsis savivaldybė. „Rajono taryba turės apsispręsti, ką su juo daryti: atkurti, užkonservuoti griuvėsius  ar parduoti privatiems asmenims aukcione. Baigiančio nykti dvaro nebus galima nugriauti“, – komentavo p. Gavėnienė.
Toks pat likimas laukia ir bešeimininkio Aukštadvario dvaro (Pandėlio sen.).

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: