Obelių miesto aikštės rekonstrukcijos idėja sukėlė dvejopų minčių. Pats laikas nusiimti romantinius akinius ir pažiūrėti į siūlomą projektą dalykiškai.
Iš Azijos
Simbolių tyrinėtojų teigimu, svastika yra priskiriama prie pačių įdomiausių žmonijos istorijos archetipinių simbolių. Ją sunku vienareikšmiškai apibrėžti ir paaiškinti jos prasmę. Todėl manoma, jog savo prasmę simbolis įgyja konkrečioje istorinėje patirtyje.
Svastikos simbolis į Europą atkeliavo iš Azijos. Azijoje jis buvo žinomas dar IV–II tūkst. pr. Kr., o Europoje – tik VIII–V a. pr. Kr. (A.Bliujienė „Liaudies kultūra“ 2004/4).
Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais svastika buvo naudojama kaip viena iš kryžiaus formų, tad ji buvo to meto krikščionybės simbolis. Tai visiškai nestebina pagonybės ir krikščionybės tyrinėtojų: ir viename, ir kitame religiniame mokyme simboliai išreikšdavo žmogaus mąstymo idėją.
Atvirkštine tvarka
Obelių aikštės vizija yra tokia – jos centre – miesto simbolis obuolys, o nuo jo „lūžta“ keturi žalčiai, savo forma įkūnijantys svastiką – pagonybės simbolį.
Jei projekto autoriai per simbolius nori nuosekliai atskleisti mūsų pagoniškas ištakas, tuomet centre turėtų būti svastika, o ją užbaigti Obelių simbolis – obuolys. Pastarasis krašto istorijoje atsirado vėliausiai.
Šiuokart simbolių istorinė chronologija yra pateikta atvirkštine tvarka.
Išeitų, kad iš obuolio (Obelių) per pagonišką religiją (žalčio simbolis) išauga svastikos simbolis. Jį galima tapatinti su nauja religija, nauju mąstymu ir su krašto, galbūt ir Europos, nūdienos istorija.
Galbūt aukštės projekto idėjos autorius menininkas Rimvydas Pupelis tokio pastebėjimo nesureikšmins – mene galimos įvairios interpretacijos.
Kita vertus, simboliai atspindi tautos istoriją, tad chronologinis jų pateikimas yra pateisinamas.
Daugiau šeštadienio GR
Henrikas Pupelis
