Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki 70 proc. Lietuvos vaikų emocinį, žodinį arba fizinį smurtą bei patyčias patiria mokyklose. Neišlaikęs bendraamžių užgauliojimų kasmet iš gyvenimo pasitraukia bent vienas šalies paauglys. Šiemet dėl tos pačios priežasties su gyvenimu atsisveikino 15-metis alytiškis. Ar įmanoma sustabdyti paauglių smurto bei patyčių epidemiją? Ar naudinga buvo visą savaitę mokyklose vykusi akcija „Savaitė be patyčių“?
Žodis žeidžia
Pernai rajono policijos komisariato pareigūnai gavo 24 pareiškimus, kuriuose pranešama apie nepilnamečių patirtą fizinį smurtą. Mokykloje jį patyrė 4 rajono vaikai.
Nepilnamečių nusikalstamumą kuruojanti rajono policijos pareigūnė Jolita Baltrūnienė teigė, jog įrodyti fizinį smurtą nesudėtinga: tereikia medikų pažymos apie sužalojimų pobūdį bei dydį. O kaip įrodyti psichologinę skriaudą? „Patyčios – tai ne mėlynė paakyje, matoma iš toli. Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, slepia esą skriaudžiami. Mes juos mokome: „Jeigu pravardžiuoja, tyčiojasi, žemina, netylėk“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė p. Baltrūnienė. Jos manymu, nemažai vaikų nedrįsta atverti širdies, nes… bijo. „Smurtautojai grasina: „Pasiskųsi, bus dar blogiau…“ Tačiau mano praktikoje dar nebuvo atvejo, kad šie išdrįstų keršyti vaikui, pranešusiam apie pažeminimą“, – sakė p. Baltrūnienė.
Anot pareigūnės, patyčių prevencijai didelį dėmesį skiria mokyklos. Jų administracija, socialiniai darbuotojai pirmieji sprendžia vaikų konfliktus. „Policiją pasiekia žinios tik apie 50 proc. patirtų patyčių atvejų, likusius sėkmingai išsprendžia mokyklų bendruomenės“, – sakė p. Baltrūnienė.
Jeigu policiją pasiekia žinios apie psichologinį smurtą prieš vaikus, pareigūnai veikia nedelsdami. „Važiuojame į mokyklas, bendraujame ir su aukomis, ir su smurtautojais. Paaiškiname jiems, kokia atsakomybė laukia už netinkamą elgesį“, – kalbėjo pareigūnė. Ar to pakanka? „Jaunasis pažeidėjas, susidūręs su uniformuotu policininku, supranta rimtai prasižengęs. Dažniausia jis neberizikuoja smurtauti“, – sakė p. Baltrūnienė.
Kas ketvirtas
Užpernai 93 šalies mokyklos dalyvavo Europos Sąjungos siūlomoje Olweus patyčių prevencijos programoje, kurią sukūrė Bergeno universiteto profesorius Danas Olweusas. Į klausimus apie patyčias atsakė 42 tūkst. moksleivių. Net 11,5 tūkst. apklaustųjų prisipažino, kad iš jų buvo tyčiojamasi 2–3 kartus per mėnesį ir dažniau. Pernykštės apklausos duomenimis, tose pačiose mokyklose nuo patyčių nukentėjusių vaikų sumažėjo daugiau nei 3,2 tūkst. Olweus programos apklausos rezultatai rodo, kad ir berniukai, ir mergaitės dažniausia patiria žodines patyčias: įžeidžiančias replikas, prasivardžiavimą. Su santykiais susijusių patyčių (atstūmimo, apkalbų, melagingų gandų) objektais dažniau tampa mergaitės. Elektronines patyčias (internetu, mobiliuoju telefonu) sakosi patiriantys mažiau nei 10 proc. berniukų ir mergaičių. Berniukai dažniau nei mergaitės tampa fizinių patyčių aukomis.
Psichologai mano, kad kiekvienas šalies moksleivis bent kartą yra susidūręs su patyčiomis. Mokyklose reguliariai jas patiria kas trečias vaikas. Iš savo bendraamžių tyčiojasi kas trečias berniukas ir kas penkta mergaitė. Tačiau, psichologų teigimu, mergaitės su savo aukoms elgiasi žiauriau. Estijos ir Latvijos mokyklose patyčių mažiau nei Lietuvoje: jas patiria 15-29 proc. moksleivių. Geranoriškiausia švietimo įstaigų atmosfera yra Švedijoje ir Ispanijoje: čia bendraamžių priekabes patiria tik 4 proc. vaikų.
Lina Dūdaitė
