Po metų vyksiantys Seimo rinkimai kaitina politines aistras partijų viduje. Dviejų didžiųjų rajono partijų – socialdemokratų ir konservatorių – kandidatų rinkimai paženklinti „apsistumdymais“.
„Susikibo“ du istorikai
Spalio 10 d. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) rajono skyriaus nariai visuotiniame susirinkime sprendė, kurį kandidatą deleguoti kitų metų spalį vienmandatėje kautis dėl Seimo nario mandato. Skyriaus taryba pasiūlė tris kandidatus: skyriaus pirmininkę, istorikę pedagogę Dijaną Meškauskienę, verslininką Audrių Dagį ir vieną kadenciją Seime jau dirbusį istoriką Algį Kazulėną. 105 nariai į antrąjį balsavimo turą pasiuntė du istorikus: D. Meškauskienę, minimaliu balsų skirtumu aplenkusią A. Dagį, ir lyderio poziciją užėmusį A. Kazulėną. Antrasis balsavimo turas išryškino skyriaus favoritą – į rinkimų vienmandatėje batalijas partijos bičiuliai delegavo A. Kazulėną.
Ignoruoja skyriaus lyderę?
Po balsavimo rezultatų paskelbimo įvyko nenumatytas dalykas – skyriaus pirmininkė D. Meškauskienė pareiškė atsistatydinanti iš pirmininkės pareigų. Kaip sakė susirinkime dalyvavę partiečiai, politikė tokį apsisprendimą paaiškino jai parodytu nevienkartiniu nepasitikėjimu.
Prieš metus „Gimtasis Rokiškis“ rašė, jog skyriaus narių daugumos valia D. Meškauskienei buvo uždarytas kelias kandidatuoti nuo partijos į šių metų pavasarį vykusius tiesioginius rajono mero rinkimus. Šeštadienio skyriaus sprendimas neleisti kandidatuoti į Seimą pirmininkei, matyt, buvo kertinis politinės karjeros apsisprendimo taškas.
A. Kazulėnas dėkojo partijos bičiuliams už palaikymą ir neslėpė džiugesio, kad jam suteiktas antras šansas bandyti laimę į Seimą, kuriame vieną kadenciją jau dirbo.
Vadovaus, bet laikinai
Nelikus skyriaus pirmininko, pagal įstatus vadovo pareigos teko pavaduotojui Almantui Blažiui, ne vienerius metus buvusiam prie rajono konservatorių vairo. „Labai gaila, kad toks nemalonus dalykas įvyko. Pats aš balsavau už A. Dagį ir to neslėpiau. Norėtųsi, kad skyrius atsinaujintų, vadovavimą perimtų nauji veidai“, – komentavo A. Blažys. Partiečiams teks skubiai išnarplioti susidariusią situaciją. Ateinantį trečiadienį posėdžiaus skyriaus taryba, svarstys, kada gali sušaukti visuotinį rinkimų susirinkimą ir išsirinkti skyriaus pirmininką. „Pats tikrai į pirmininkus nekandidatuosiu. Mano apsisprendimas tiesus ir aiškus, nuomonės nekeisiu“, – galimoms insinuacijoms kelią užbėgo A. Blažys. Pasak jo, pagal įstatus skyriaus pirmininkas dvejų metų kadencijai turėjo būti renkamas ateinantį pavasarį. Tačiau dabar šią procedūrą partiečiams teks paankstinti.
Kandidatuos, jeigu „Vilnius palaimins“
Nuo skyriaus kandidatu į Seimo rinkimus deleguotas A. Kazulėnas turi sulaukti partijos tarybos patvirtinimo. „Nemanau, kad skyriaus valiai partijos vadovybė prieštarautų. Bet kas čia žino, yra kitų partijų tokios patirties, kai skyriaus kandidatas išbrokuojamas“, – svarstė A. Blažys.
Išbrokavo socdemai
Rajono socialdemokratai pirmieji iš rajono partijų rinko kandidatą į Seimą. Dar pavasarį skyriaus dauguma nubalsavo, kad į rinkimus vienmandatėje deleguoja mero patarėją Tadą Barauską, sulaukusį didesnio palaikymo nei bendrapartietis Vytautas Saulis. Tačiau „Seimo korta“ netrukus apsivertė: partijos viršūnėlėms Vilniuje naujas veidas neįtiko. Tad skyriui rudenį teko ieškoti kito kandidato. Šią poziciją be konkurencijos užėmė ketvirtą kadenciją Seime bebaigiantis V. Saulis. Šis Seimo senbuvis po sėkmingai pasibaigusių 2012 m. Seimo rinkimų viešai pažadėjo, kad ketvirtoji kadencija jam bus paskutinė „gulbės giesmė“. Tačiau, kaip gyvenimas parodė, politiniai pažadai nei su gulbe, nei su giesme neturi nieko bendro…
Kandidatų dėlionės
Liberalų sąjūdžio Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Masiulis dėl pretendentų vienmandatėje neatviravo. Politikas informavo, jog skyrius kandidatą turėtų išrinkti visuotiniame susirinkime spalio 17 d.
Apie kandidatą į Seimą neatviravo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkas Haroldas Saniukas. Pasak jo, su Liberalų sąjūdžiu vyksta derybos, ar į Seimo rinkimus eiti viena politine jėga – Rokiškio krašto koalicija „Už laisvę augti“, į kurią susiburta prieš savivaldos rinkimus, ar – skyrium. Nuo šio sprendimo priklausys kandidatas į vienmandatę.
„Per dvi artimiausias savaites turime nutarti, kaip dalyvausime rinkimuose, išsirinkti kandidatą ir pateikti kandidatūrą lapkrityje vyksiančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos konferencijai. Ji arba pritars kandidatūrai, arba atmes“, – politinius žingsnius dėstė H. Saniukas.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Rokiškio skyriaus kandidatas vienmandatėje į Seimą turi paaiškėti gruodžio pradžioje visuotinio narių susirinkimo metu. Skyriaus pirmininkas Gintaras Girštautas sakė, jog į vienmandatę pasiūlyti du pretendentai: jis, Skemų socialinės globos namų direktorius, ir Obelių savarankiško gyvenimo namų vyriausioji socialinė darbuotoja Jolanta Paukštienė.
Darbo partijos Rokiškio skyrius kandidatą į vienmandatę tvirtinti planuoja spalio–lapkričio mėnesiais. Skyriaus tarybai pasiūlytos dvi personalijos: verslininkas, UAB Žiobiškio komplekso direktorius Vidmantas Maželis ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Rokiškio skyriaus pirmininkas Egidijus Vilimas sakė, jog tarp pretendentų į vienmandatę numatyti trys ar net keturi kandidatai. „Kitą savaitę posėdžiaus skyriaus taryba, jai bus pasiūlyti kandidatai. Stebėsime, kurį iš jų labiausiai palaikytų visuomeninės organizacijos, kitos partijos, ir tik po to partijos konferencija patvirtins vieną kandidatą, kuris sieks Seimo nario mandato. Tą padarysime vėliausiai gruodį“, – komentavo skyriaus lyderis E. Vilimas, kol kas nenorėjęs viešinti pretendentų pavardžių.
Politinių partijų narių gretos gausėja
Lietuvos politinių partijų nariais spalio 1 d. buvo 118 813 asmenų. Tokius duomenis Teisingumo ministerijai pateikė 24 politinės partijos. Šiuo metu Lietuvoje yra registruota 41 partija (4 iš jų pradėta likvidavimo procedūra).
Politinių partijų įstatymas numato, kad visos politinės partijos kiekvienais metais iki spalio 1 d. ir iki kovo 1 d. privalo pateikti Teisingumo ministerijai savo partijos narių sąrašus.
Politinių partijų įstatymas numato, kad partijoje iki 2015 m. pabaigos turi būti ne mažiau kaip 1000 narių. Nuo 2015 m. gruodžio 14 d. partijos privalės turėti ne mažiau kaip 2000 narių.
Partijos narių sumažėjus daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, partija gali būti likviduota, jeigu ji pati per 6 mėnesius po sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.
Aldona Minkevičienė
