P.Širvio tėviškė apnuogino širdį meilei, ilgesiui ir gyvenimo kančiai

Degučiai, Pauliaus Širvio gimtinė, praėjusį šeštadienį virto poeto gyvenimo ir meilės scena: net poeto didžiausios šlovės metais ši vieta nepatyrė tiek daug nesumeluotos pagarbos, šilumos ir meilės, kiek jos dovanota dainiaus 92-ojo gimtadienio proga.

Savas…
Širvys – mūsų visų: Rokiškio, Dusetų ir visos Lietuvos dainius. Tokius žodžius kartojo kone kiekvienas renginio, skirto P.Širviui, dalyvis – skaitovas, bardas, aktorius ar paprastas šventės svečias, poetą pažinęs ar iki skausmo pamėgęs jo poeziją.
Žinomas šalies aktorius Česlovas Stonys, prieš tris dešimtmečius sukūręs poetui literatūrinę-muzikinę kompoziciją, jaudinosi stipriai, nes skaityti eiles P.Širvio tėviškėje, kur daug poetą pažinojusių žmonių, jam teko pirmą kartą. Aktorius vis dairėsi ir klausė, ar tarp žiūrovų nėra P.Širvio mylimosios, kuriai poetas rašė begalinio ilgesio ir meilės laiškus, į juos sudėdamas visą nutrūkusios draugystės grožį ir tragizmą.
“Paulius buvo be galo atviras, jautrus, tiesus ir šiltas žmogus. Neįsivaizduoju, kaip jis jaustųsi, jei šiandien būtų čia, Degučiuose”, – kalbėjo Č.Stonys, gerai pažinojęs P.Širvį. Jis stebėjosi į renginį sugužėjusių žmonių gausa.
P.Širvio poezijos gerbėjai rinkosi iš visos šalies: Raseinių, Vilniaus, Dusetų, Zarasų, Rokiškio, Aleksandravėlės ir aplinkinių kaimų. Šventės scenografija buvo ypatinga: scena – žaginiai, apkrauti šienu, aplinkui – po beržais sutupdytos šieno kaugės ir takas link poeto gimtosios trobos. Sutemus jis buvo nušviestas degančių medžio rąstų. Spragsinčio laužo gyvi šešėliai panėšėjo į poeto apdainuotus mirti einančius fronto kareivius.

Jausmai liejos tarp beržų
Protarpiais prapliumpantis lietus šventės negadino: daugelis nė nesislėpė po skėčiais, sakė, jog ant veido krentanti dulksna tik sustiprina poezijos žadinamas emocijas.
Skambant poeto eilėms rinkosi piemenėliai, tautiniais ir pagoniškais aprėdais pasidabinusios merginos skaitė ir dainavo P.Širvį.
Daugiau nei valandą žiūrovų dėmesį kaustė aktorių trio: Č.Stonys, Pranas Zaremba ir Saulius Sipaitis prikėlė poeto meilės “mergaitei iš tolimo sodžiaus” istoriją.
Pauliaus ir Alfonsos laiškai buvo skaitomi skambant gitaros ir akordeono akordams: išgyvenimų dramatizmas graudino renginio dalyvius, jautresnieji braukė išdavikę ašarą.
“Kokia didelė laimė ir koks didelis skausmas tai moteriai, kuriai poetas paskyrė šitiek gražiausių eilėraščių. Esu sukrėsta tokių skaudžių Širvio išgyvenimų “, – sakė “Utenio” laikraščio žurnalistė Eugenija Barskevičienė.
Širvio meilės išgyvenimus atmiešė skambėję autentiški sovietinių cenzorių įrašai: poetui nuolat nurodinėta, kaip ir ką jis turi kurti, kokias eilėraščių temas rinktis. Tačiau laisvos sielos poetas jokiems nurodymams nepakluso ir dėl to dar stipriau kentėjo: nuo jo nusisuko kai kurie draugai, vienatvę jis vis dažniau skandino degtinėje…

Širviška naktis
Poeto “ėmėsi” ir jo gerbėjai: P.Širvio eiles ir jam sukurtus posmus skaitė ir dainavo visi, kas tik norėjo. Prie mikrofonų ėjo juodupėnai, aleksandravėliečiai, zarasiškiai, rokiškėnai – jauni, maži ir pagyvenę, literatai ar poeziją tik mėgstantieji. Visus vienijo “širviškas” žodis. Klausytojai buvo tokie tylūs, kad galėjai girdėti žemėn tykštantį lietų…
“Buvo nuostabu. Kitaip ir negalėjo būti. Čia susirinko žmonės, mylintys poetą ir suprantantys jo kūrybą”, – sakė rokiškėnas Vladas Liolys. Jam tas vakaras buvo ypatingas: jo žmona – poeto buvusi mylimoji. Eiles kuriantis ir P.Širvio poeziją mėgstantis V.Liolys sakė, jog ši meilės istorija seniai visiems žinoma, tačiau tuomet, kai ją iš naujo išgirsti poeto tėviškėje iš aktorių lūpų, – nesijaudinti negali.
Vakaro kulminacija – spektaklis “Velnioniškai vienas”. Jame P.Širvys parodytas kitoks: aukštinantis ir keikiantis meilę, emocingai staigus, nusivylęs, šokiruojantis apranga ir elgesiu. Tokį poetą įkūnijo spektaklio režisierius ir aktorius Jonas Buziliauskas.
Iš renginio žmonės skirstėsi jau gerokai po vidunakčio…

Taps tradicija
P.Širvys gimė 1920 m. rugsėjo 6 d., mirė 1979 m. kovo 27 d. Šį rugsėjį jam būtų sukakę 92 metai. Toks šiltas poeto paminėjimas jo gimtinėje buvo surengtas pirmą kartą, tačiau – ne paskutinį: Aleksandravėlės kaimo bendruomenė žada tradiciškai rengti P.Širviui skirtus naktinius skaitymus. Rudenį poeto garbei vyks dar viena šventė – į Aleksandravėlės parką bus sugrąžinta prieš tris dešimtmečius Ipolito Užkurnio skaptuota P.Širvio ąžuolinė skulptūra. Ją baigia restauruoti medžio drožėjas Vidmantas Zakarka.

Aldona Minkevičienė