Šalies valdžia neranda būdų, kaip daugiabučių renovacijos modelį padaryti patrauklų ir kaip gyventojus skatinti atnaujinti savo gyvenamuosius namus.
Pavyzdys
Nuo daugiabučių atnaujinimo programos pradžios, 2005 m., šalyje įgyvendinti vos keli šimtai renovacijos projektų. Tai – tik lašas jūroje, mano ekspertai.
Pagal Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą 2004 m., iki 2020-ųjų šilumos energijos sąnaudos šalyje turėtų būti sumažintos bent penktadaliu. Daugiausia energijos – apie 40 proc. – suvartojama pastatams šildyti.
Lietuvoje viešėjusi Europos Sąjungos (ES) klimato komisarė Koni Hedegard siūlė pavyzdį imti iš Prancūzijos, Vokietijos ar Danijos: šių šalių specializuotos bendrovės renovuoja daugiabučius savo lėšomis, o sąnaudas jos padengs gyventojų būstų šildymo mokesčiais. Žmonėms, neprisidėjusiems prie būsto šildymo atnaujinimo, mokesčiai nemažės tol, kol namus renovavusios bendrovės nepadengs savo investicijų.
Negali įsibėgėti
Šių metų liepą Vyriausybė pritarė naujam daugiabučių namų renovacijos planui. Jis suteikia galimybę daugiabučių atnaujinimo iniciatyvą perduoti savivaldybėms. Jų valdomas butų administratorius gyventojų vardu imtų lengvatines paskolas iš JESSICA fondo.
Šį modelį siūlyta išbandyti Zarasų, Ignalinos ir Visagino savivaldybėms. Joms žadėta 15–20 proc. papildoma subsidija. Tai būtų svari parama, nes minėtų savivaldybių daugiabučiams atnaujinti numatyta ir kita subsidija – 30 proc. iš Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fondo. Tačiau darbai neprasidėjo dėl procedūrinių neatitikimų.
Valdžios koridoriuose svarstoma renovaciją paskelbti privaloma, o šį procesą išjudinti panaikinus šildymo kompensacijas. Mat atnaujinimui besipriešinančių gyventojų stovykloje – daug besinaudojančiųjų šia valstybės parama…
Trys klausimai rajono merui Vidmantui Kanopai
– Panevėžys – daugiabučių renovavimo lyderis: pora dešimčių namų spėta atnaujinti dar prieš krizę, jų fasadai keičiasi ir dabar. Kodėl Rokiškis iki šiol neturi nė vieno renovuoto daugiabučio?
– Galbūt rokiškėnai atsargesni nei panevėžiečiai. Prieš krizę mūsų gyventojai renovacija domėjosi, savivaldybė kvietė susitikti bendruomenių vadovus ir atstovus, vyko bendrijų susirinkimai, juose specialistai dėstė renovacijos privalumus ir naudą, vykta apžiūrėti Panevėžio renovuotų namų.
Deja, reikalai nepajudėjo.
Priežasčių yra įvairių: menka gyventojų perkamoji galia, daug šeimų gauna šildymo ir karšto vandens mokesčių kompensacijas, daug jų yra paėmę paskolas ir bijo naujų finansinių įsipareigojimų.
– Netrukus prasidės šešių daugiabučių renovavimo darbai pagal ES programą. Gal tai išjudins ir kitų miesto daugiabučių atnaujinimo procesą?
– Probleminio rajono statusas suteikė galimybę keletą daugiabučių renovuoti gyventojams ypač palankiomis sąlygomis. Rangovas jau atrinktas. Darbai turėtų prasidėti jau kitą savaitę. Taikos gatvės šeši daugiabučiai turėtų būti baigti atnaujinti kitų metų rudenį. Kitąmet prasidės antrasis programos etapas: bus renovuoti dar šeši Taikos gatvės namai.
Neabejoju: šis procesas ir akivaizdi renovacijos nauda atvers ir kitų daugiabučių gyventojų akis.
– Vyriausybė, neįstengianti išjudinti renovacijos proceso, siūlo iniciatyvą perduoti savivaldybėms: jų valdomi butų administratoriai gyventojų vardu imtų lengvatines paskolas ir finansuotų renovaciją. Ar savivaldybei saugu prisiimti tokią riziką?
– Mūsų savivaldybės finansinė padėtis prasta: pinigų daugiabučiams atnaujinti bankai, ko gero, mums nė nebeskolintų. Panaši ir kitų šalies savivaldybių padėtis. Prisiimti visą finansinę naštą, nors ir laikiną, už gyventojus būtų labai rizikinga. Manau, žmonės patys turi apsispręsti, renovuoti namą ar ne, prisidėti savo ar skolintomis lėšomis.
Daugiau antradienio GR
Aldona Minkevičienė
