Vilnietė, pakėlusi triukšmą dėl to, kad jos vaikui pradinės mokyklos prailgintoje grupėje rodomas filmukas „Maša ir lokys“, kurio pagrindiniai veikėjai laksto su KGB kepure, sužinojo, jog šis filmukas sėkmingai rodomas ir Rokiškio darželyje. „Mokytoja sako, aš turiu didelę patirtį, mano pusseserė lietuviškam darželyje rodo vaikams prieš miegą šį filmuką ir visi patenkinti. Sakau, o koks čia darželis? Sako, nu, toks Rokiškyje. Tėvai labai patenkinti, ir nieko čia blogo. Kai pradėjau klausinėti detaliau, kuris čia darželis, ji man nebepasakė, matyt, pabijojo, kad skandalą kelsiu“, – socialiniame tinklalapyje „Gimtojo…“ korespondentei žinutę parašė vilnietė (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.).
Mašenkai darželyje – ne vieta
„Gimtojo…“ kalbintos Rokiškio miesto vaikų darželių direktorės teigė, kad filmukas „Maša ir lokys“ jų įstaigose nerodomas. Anot pašnekovių, animacija yra vaikų ugdymo proceso dalis. Tačiau tik jau ne minėtas filmukas. „Mūsų vaikai žiūri ugdomuosius filmukus, pavyzdžiui, skirtus saugaus eismo pamokėlėms“, – sakė vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Stasė Kriaučiūnienė. O tokiems, kaip „Maša ir lokys“, jos manymu, neverta gaišti laiko.
Lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ direktorė Zita Matuzonienė mano, kad ne visa sovietinė animacija yra bloga. „Yra gražių filmukų apie žvėrelius, paukštelius, mokančių supratingumo, gėrio. O „Maša ir lokys“, sakyčiau, apskritai labai nepedagogiškas filmukas. Nors jis, kiek girdėjau, patinka ne tik tėvams, bet ir vaikams“, – sakė direktorė. Ji mano, kad patys mažiausieji „neužkibs“ ant propagandos kabliuko, o štai vyresnieji… „Juk šitokiems filmukams kurti skiriamos didelės sumos, dirba specialistai. Be to, vieno filmuko poveikis Rusijoje tuoj sustiprinamas kitu. Pas mus „Maša ir lokys“ rodoma atskirai, o Rusijoje, manau, tokių filmukų rodoma dešimtimis“, – sakė Z. Matuzonienė ir pridūrė, kad yra didžiulis pasirinkimas puikių filmukų be jokios politinės potekstės, įskaitant ir lietuvių kurtus, tad nėra jokio reikalo rodyti didžiosios kaimynės kūrinį.
„Mūsų įstaigoje negaištama laiko filmukams žiūrėti. Vaikus ugdome bendrauti su draugais ir suaugusiaisiais, pažinti pasaulį. Turime įvairių užduočių, programėlių. Tad prie televizoriaus vaikai nesėdi“, – teigė lopšelio-darželio „Varpelis“ direktorė Sigita Baranovskienė ir pridūrė negirdėjusi, jog kurioje grupėje rodytų tokį filmuką. „Signalą gavote tikrai ne apie mūsų darželį. Tačiau dar kartą apeisiu visas grupes ir įspėsiu auklėtojas. Tokiam filmukui mūsų ugdymo įstaigoje – ne vieta“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tėvai nesiskundė
„Tėvų skundų šiuo klausimu neturime“, – sakė Jolita Geidanienė, rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė. Ji mano, kad auklėtojos galėjo rodyti senosios animacijos filmuką „Maša ir lokys“. „Šis filmukas ganėtinai gražus, nieko blogo jame nėra. O štai naujasis – kas kita. Pasiteirausiu darželių direktorių, bet, žinoma, niekas neprisipažins, kad tą filmuką rodė. Įspėsim, kad jos atkreiptų dėmesį ir perspėtų auklėtojas, jog tokio filmuko rodyti nederėtų“, – sakė pašnekovė.
Mažoji Mašenka su KGB „furažke“. O kas čia tokio?
Vienas žinomiausių šalies „blogerių“, propagandos ekspertas Ričardas Savukynas taip nemano. Mažosios mergaitės Mašenkos fenomenui jis skyrė apžvalginį straipsnį savo „bloge“ www.rokiskis.popo.lt.
Ekspertas mano, kad filmukas nėra jau toks nekaltas, kaip atrodo iš pažiūros. „Ponai ir ponios, žinote tą filmuką „Mažoji mergaitė Mašenka“? Nagi tą patį apie tokią Mašenką, kuriai gal vos keletas metų ir kuri gyvena su kažkokiais rusiškais lokiais? Su ta Mašenka visokius debiloidinius paveiksliukus feisbukuose skleidžia labiausiai suskystėjusias smegenis turinčios moteriškės. Ir tie paveiksliukai būna iš serijos „šiandien vyras ruošia valgyt, nes jis neturi ką veikti, kadangi man mėnesinės, o aš žiūriu televizorių, tai tegul pasikankina“. Maždaug panašaus lygio silpnaprotiškos išmintys visokios. Gana tipiško lygio vietinės gamybos išminties perlas. Kelių metų amžiaus personažas moko gyvenimo. Išties negalvokit, kad tai taip „durna“ – būtent tai ir yra požymis, į kokią realiai publiką visas tas multikas orientuotas. Taip, ne tiek į vaikus, kiek į dešimtis tūkstančių labiausiai nupušusių moteriškių. Na, čia šiaip niekai. Problema yra kita – už šito šlamšto slepiasi propaganda. O propaganda, jei nekrypsim į visokius gilius kapstymus, yra labai paprastas dalykas – paimi ką papuola, per tam tikrus ženklus (simbolius) susieji ją su savo diskursu, tada supozicionuoji teigiamai tai, ką nori, o tada atitinkamai ir susipozicionuoja ir recipientas. Na, aš rašiau apie tuos propagandos metodus šį bei tą. Ale paprasčiau pažiūrėkim.Na, tarkim, turime kokį Kremlių su visu jo NKVD/KGB ir taip toliau. Ir turime trenktas supermamas kokias nors, iš pačių kvailiausiųjų. Tai ir padarom – imam ir prikuriam visokių joms skirtų mielų vaikiškai atrodančių „fufeliukų“, susiejam juos su KGB ir NKVD taip, kad kuo ilgiau į akis nekristų, bet tarpais vis per kur nors pakapsėtų, o tos supermamos taip ir „refreiminasi“ po truputėlį, pačios to nei nepastebėdamos. Tiesiog taip, kaip pagal NLP (neurolingvistinis programavimas – aut. past.). O kur skubėt, jei keletą metų galima kapsėt į galvas? Žodžiu, pagavot mintį. Aš nieko jums nepasakosiu, aš tik pasakysiu, kad lygis čia yra kardinaliai geresnis. Sovietmečiu komunistai visokius berniukus kibaldžiukus kūrė, kurie buvo tokie grubiai buki, ir taip ryškiai ideologizuoti, kad imunitetas išsivystydavo visiems savaime. O dabar žymiai aukštesnis lygis. Keliais laipsniais aukštesnis“, – rašė R. Savukynas (teksto kalba netaisyta – aut. past.).
Vaikai nepastebi?
„Gimtojo…“ kalbinta rokiškėnė mama (dėl suprantamų priežasčių prašiusi neviešinti jos pavardės – aut. past.) sakė, kad jos vaikai labai mėgsta žiūrėti šį filmuką. „Jis nuotaikingas, linksmas, patraukiantis vaikų dėmesį. Tai, kad jame rodomos KGB darbuotojų kepurėlės su žvaigždėmis, suprantame tik mes, suaugusieji. Vaikams, manyčiau, jos visiškai nerūpi. Nors, kai gerai pagalvoju, jei tikrai nerūpėtų ir neveiktų, kam tada tokias kepures apskritai piešti?“ – svarstė pašnekovė ir pridūrė, kad darželyje iš viso neturėtų būti rodomi filmukai vaikams užimti. „Leisdama vaiką į darželį, tikiuosi, kad jis bus ugdomas, su juo dirbs pedagogės, vaikas bus aktyvus, žais su draugais, mokysis bendrauti ir pažinti pasaulį. O ne smaksos įbedęs nosį į televizorių“, – sakė mama.
Įžvelgia pavojų
Istorikas Valius Kazlauskas įsitikinęs, kad paslėpta propaganda veikia ir vaikus, ir suaugusiuosius. „Atidžiai pažiūrėkite į televizijos programą. Kiek joje yra rusiškų laidų, serialų? O dabar įsižiūrėkite į vaizdą televizoriuje kritiškai. Ką pamatysite? Reguliariai ekrane sušmėžuos Rusijos vėliava, Vladimiro Putino portretas. Neįkyriai, vos pastebimai. Tačiau rega ir protas tuos vaizdus fiksuoja. O jei per dieną pažiūrite kelis tokius serialus? Tam tikrais serialais mes pratinami, kad Rusijos policija, prokurorai, saugumiečiai yra gerieji, kovotojai už teisybę, jais galima ir reikia pasitikėti. Smulkmenos? Nemanau“, – sakė pašnekovas.
Kairė ranka nežino, ką daro dešinė?
Iš tiesų, paanalizavus vienos dienos TV programą, stebina rusiškų laidų ir serialų kiekis. Iš šešių „Gimtojo…“ spausdinamų televizijų programų, rusiškos produkcijos kiekiu lyderė BTV. Antai, antradienį, sausio 26-ąją, tokia produkcija bus transliuojamos nuo 7.15 val. iki 14.35 val. (be pertraukos daugiau nei 7 val. – aut. past.) ir nuo 15.35 val. iki 18 val. (dar 2,5 val.). Panašus kiekis rusiškos produkcijos transliuojamas BTV kiekvieną darbo dieną. TV1 eteryje rusiškų laidų ir serialų mažiau, jie nerodomi nenutrūkstamu srautu. Mažiausiai rusiškos produkcijos yra LTV ir LTV kultūra kanaluose – ji čia beveik nesutinkama.
Paklaustas, ką mano apie propagandą kasdieniame gyvenime, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas teigė, kad šiuo klausimu visuomenėje bei žiniasklaidoje labiausiai stinga nuoseklumo. „Antai neseniai žiūrėjau puikią televizijos laidą apie propagandą. Joje pašnekovai labai tiksliai analizavo informacinį karą, propagandos rūšis, veikimo metodus. Ir ką sau manote? Iškart po šios laidos buvo rodomas rusiškas televizijos serialas, kuriame buvo panaudoti kone visi klasikiniai propagandos metodai…“ – sakė S. Afanasjevas.
Istorikas V. Kazlauskas teigė, kad nuo seno sovietinė, o dabar ir Rusijos, propaganda naudoja pačius naujausius propagandos kūrimo metodus. Ir jei propaganda nėra pastebima plika akimi, vadinasi, jos kūrėjai savo darbą atliko tinkamai.
Pašnekovas mano, kad prie filmuko apie mažąją mergytę Mašenką taip pat padirbėjo rimta specialistų komanda. „Mačiau ir aš kelias jo serijas. Filmukas tikrai „užkabinantis“, smagus pažiūrėti“, – teigė V. Kazlauskas.
Lina DŪDAITĖ
