Pabaiga. Pradžia Nr. 83
Baigiame spausdinti Aleksandro Sako parengtą publikaciją apie jo mamos Elenos Dobregaitės-Sakienės mokslo metus, praleistus 1933-1937 m. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje.
Pabaigos žodis
Daugelio čia paminėtų žmonių likimo nežinau. Žydų tautybės abiturientų gyvenimas galėjo nutrūkti jau 1941 m., kitų laukė tremčių ir emigracijos kryžkelės, žūtbūtinės pokario kovos.
Ieškodamas mamos klasės draugų pėdsakų, iki 2012 m. birželio mėn. esu aptikęs tiktai Prano Kozulio pokario metais užsienyje publikuotų eilių ir jo biografijos duomenis, kuriuos pateikė prof. Vytautas Kubilius elektroninėje lietuvių literatūros enciklopedijoje.
P.Kozulis studijavo literatūrą Kauno universitete, vėliau emigravo į Vakarus. Kanadoje išleido eilėraščių rinkinį “Dulkės ežere”. Mirė 2000 m. Toronte (Kanada).
Apie mokytojus žinių daugiau. Bene daugiausia – apie Juozą Tarvydą (1900-1973), žymų pedagogą, rašytoją, literatūrologą, tremtinį.
Štai Jonas Kirlys (1921-2009), Rokiškio gimnazijoje pradėjęs mokytis 1937 metais, kai mama gimnaziją baigė, rašė:
„Lietuvių kalbą ir literatūrą 5-8 klasėms dėstė mokytojas Juozas Tarvydas, išskirtinė asmenybė, originalas. Į klasę ateidavo su didžiuliu storu portfeliu, pilnu knygų, ir dalyką dėstydamas visada ta medžiaga naudodavosi (knygoje jau iš anksto pasižymėdavo puslapį ir aiškindamas cituodavo). Sugebėjo dėstomu lietuvių kalbos dalyku ir lietuvių bei visuotine (užsienio) literatūra taip sudominti, kad klasė klausė kaip apmirusi, užhipnotizuota. Jis turėjo tokią savybę, kad mokinys jo galios buvo užvaldytas ir jautėsi imlus – tik imk ir krauk į jo sielą gėrį. Pavyzdžiui, skaitydamas Homero „Iliadą”, Johano Volfgango Gėtės „Faustą” ar Viljamo Šekspyro „Karalių Lyrą”, veikėjus taip gyvai atkurdavo, juos priešpriešindavo, kad klasėje ta tema išsivystydavo mokinių diskusijos.“
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Aleksandras Sakas
