Daugelio rajono gamybos įmonių vadovai skundžiasi: prisivilioti jaunimą, ypač kvalifikuotus specialistus, neįmanoma. O štai AB Rokiškio mašinų gamykla didžiuojasi savo jaunaisiais inžinieriais technologais, konstruktoriais. Mantas Meliūnas per pusantrų darbo metų įmonėje pakilo karjeros laiptais nuo technologo iki gamybos direktoriaus. „Jiems nebijome patikėti pačių svarbiausių postų ir darbų“, – sako įmonės generalinis direktorius Rimgaudas Kilas.
Lyg peiliu į širdį
Rokiškio mašinų gamykla, kuri šiemet švęs tapimo akcine bendrove dvidešimtmetį, viena iš nedaugelio sunkiosios pramonės įmonių, kurios sugebėjo išgyventi ekonominį perversmą iš planinės į rinkos ekonomiką, išsaugoti gamybos įrenginius, nemažą dalį specialistų. Gamykla ekonominio sunkmečio nė nepajuto. Apie 70 proc. įmonės produkcijos iškeliauja į užsienį. Tarp jos verslo partnerių – žinomi žemės ūkio technikos gamintojai: Olandijos įmonė „TRIOLET MULLOS B. V.“, Suomijos, Danijos, Rusijos įmonės. Pagal įvairių užsienio bendrovių užsakymus rokiškėnai gamina įrangą, skirtą įvairiausioms gamybos šakoms: nuo kalnakasybos iki žemės ūkio.
Įmonė jau daugelį metų dirba stabiliai ir užtikrintai. „Sunkmečio, kausčiusio šalies ūkį, mes nė nepajutome“, – sakė Rokiškio mašinų gamyklos generalinis direktorius R. Kilas.
Jis neslepia: įvairių ekonominių iššūkių metais išsaugoti įmonę, jos įrengimus, žmones buvo sudėtinga. Tačiau nuo senų laikų mašinų gamykla yra viena stambesnių rajono darbdavių. Sovietmečiu jos darbuotojų skaičius viršijo tūkstantį, dabar įmonės cechuose ir baruose triūsia 120 rokiškėnų. „Nė vienas mūsų darbuotojas negauna minimalios algos“, – sakė direktorius.
Todėl bendrovės vadovui ir jos darbuotojams vieno didžiųjų šalies dienraščių publikacijoje apie Rokiškyje surinktus „Kamaz“ automobilius įrašytas sakinys, kad gamykla bankrutavusi, užgavo širdį. „Perskaičiau tą sakinį ir pajutau tarsi kas smogtų peiliu į širdį“, – sakė R. Kilas. Anot vadovo, įmonė bankrutuoti nesiruošia: atvirkščiai, užsakymų ir darbo jai nestinga, todėl R. Kilas neslepia: metas galvoti apie tolesnes jos perspektyvas ir pamainą patyrusiems bendrovės specialistams. Įmonės vadovas nelinkęs daugžodžiauti apie sėkmingą veiklą, modernią įrangą, sudėtingą pagal vienetinius užsakymus gaminamą produkciją. „Kalbėkime apie didžiausią mūsų įmonės turtą – jos žmones“, – siūlo R. Kilas.
„Importiniai“ specialistai nedomina
Apie įmonės perspektyvas liudija tai, kad ji tapo traukos vieta akademiniam jaunimui. Kol kitos rajono įmonės dejuoja, kad joms sunku rasti specialistų, mašinų gamykla stokos nejunta: prie vieno stalo direktorius susodino šešis rokiškėnus jaunuolius, sėkmingai baigusius šalies universitetus ir grįžusius gyventi bei dirbti į Rokiškį. O įmonės personalo skyriuje jau trijų studijas bebaigiančių inžinierių, norinčiųjų darbintis šioje bendrovėje, prašymai.
Rasti inžinierių konstruktorių bet kuriai šalies įmonei yra sudėtinga – šie specialistai ypač reti. Kitos mūsų rajono įmonės juos samdo ir kituose miestuose. O štai Rokiškio mašinų gamykla turi savą inžinierių konstruktorių Paulių Radzinavičių. „Visi įmonės brėžiniai eina per jo rankas“, – apie vaikiną kalba jo kolegos. O jis pats kukliai priduria: „Dar turiu ko mokytis iš vyresnių specialistų.“
Rokiškėnas Airidas Šulys įmonės duris pravėrė 2008-aisias ir tapo įmonės technologu. Per šešetą darbo metų jis tobulėjo ir kilo karjeros laiptais: dabar A. Šulys – Rokiškio mašinų gamyklos pirkimų vadovas. Sėkmingai įmonėje darbuojasi ir inžinierė, vadybos magistrantė Diana Timofejeva, gamybos padalinio baro meistras Irmantas Gasiūnas, inžinierius technologas Nerijus Baškevičius. O M. Meliūnas per pusantrų metų įmonėje pakilo karjeros laiptais nuo technologo iki gamybos direktoriaus.
Jaunimas sudaro trečdalį Rokiškio mašinų gamyklos diplomuotų inžinierių. Kodėl įmonės vadovas jais taip pasitiki? Juk daugelis šalies gamybininkų dejuoja: universitetai studentus „prifarširuoja“ teorinių žinių, o praktinių įgūdžių jaunimas stokoja. Kita bėda – jaunimas įmonėse apšyla kojas, įgauna patirties ir pakelia sparnus į didmiesčius ar užsienio šalis. Ar nebaisu, kad šie jaunuoliai taip pat paliks įmonę? „Užtai ir nesamdome „importinių“ inžinierių iš Vilniaus ar Kauno. Juk jie mūsų mieste ilgai neužsibus: apsisuks ir grįš namo. Dairomės rokiškėnų, kurie čia įleidę šaknis, kuria šeimas“, – aiškino gamyklos generalinis direktorius. Jis mano, kad jauni specialistai – įmonės gyvybingumo rodiklis: jauni retų su metalo pramone susijusių profesijų žmonės tikrai savo ateities nesies su leisgyvėmis ar neperspektyvioms bendrovėmis. Tai, kad Rokiškio mašinų gamykla sugeba pritraukti akademinį jaunimą, – jos sėkmės ženklas ir ateities garantas. „Turime jais pasitikėti, jie – mūsų ateitis. Netrukus mes turėsime užleisti vietą jaunimui. Žiūriu į juos ir matau savo pamainą“, – viltis su grįžusiais jaunuoliais siejo R. Kilas. Ir jie nenuvilia: „Džiugina jų pažanga. Štai M. Meliūnas per pusantrų metų tapo trečiu žmogumi įmonėje“, – sakė generalinis direktorius.
Pasiūlymų netrūko
Kodėl šie jaunuoliai grįžo į Rokiškį? Juk menka paslaptis, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto katedrų skelbimų lentos aplipdytos skelbimais: „Įmonė ieško technologo, gali būti paskutiniųjų kursų studentas.“ „Mačiau ne vieną tokį skelbimą“, – šypsosi inžinierius technologas N. Baškevičius. Kodėl jaunimo neviliojo galimybė likti sostinėje? „Juk ten kelias į darbą iš miegamųjų į pramoninius rajonus užtrunka pusantros valandos. Dar tiek pat – kelionė atgal. O jei dirbtume pamainomis, faktiškai laiko liktų tik darbui ir miegui. O kada gyventi?“ – sakė šis specialistas. O štai Rokiškyje gerokai paprasčiau – darbovietę pasiekti automobiliu užtrunka kelias minutes.
Jaunuoliai prisipažino, kad prieš darbindamiesi nedaug ką žinojo apie Rokiškio mašinų gamyklą. Dirbanti užsienio rinkai bendrovė savo įvaizdį kuria ne reklaminiais šūkiais.
Ir su būstu čia lengviau – užuot nuomoję butus ar klimpę į paskolas, dauguma jaunuolių kol kas gyvena pas tėvus. O ateityje ir saviesiems namams susitaupyti pakaks. Nors algos dydžio jaunimas neatskleidžia, tačiau mandagiai užsimena, kad nei šiuo, nei kitais klausimais neskriaudžiami. O tobulinti žinias čia galimybių užtenka: štai įmonės gamybos padalinio baro meistras I. Gasiūnas ne kartą svečiavosi užsienio partnerių įmonėse, domėjosi ten naudojamais įrengimais, gamybos technologijomis. „Visuomet smagu žinoti, kam naudojami mūsų įrengimai, kaip jie pritaikomi gamyboje. Taip pajuntame savo darbo vertę“, – sakė jis.
Kiekvienas jaunas žmogus, ar darbininkas, ar specialistas, skatinamas kelti kvalifikaciją, įgyti aukštąjį išsilavinimą. O jei studijos susijusios su metalo pramone, tuomet įmonė apmoka dalį studijoms skirtų atostogų. Jaunų specialistų dėmesį lemia ir tai, kad Rokiškio mašinų gamykla noriai priima studentus praktikantus. Iš arčiau susipažinę su būsimuoju darbu, šie pamilsta ir pačią įmonę. Juolab kad visi šeši sutartinai teigė: ir vadovybė, ir kolektyvas čia paprastas, šiltas, draugiškas. Į jauną žmogų žvelgiama kaip į kolegą, kuris ne tik mokosi ir įgyja praktinių įgūdžių, bet ir atsineša naujų žinių bei idėjų. „Ši gamykla – pirmoji mano darbovietė. Nuo pirmosios darbo dienos jaučiau vyresnių kolegų supratimą, palaikymą. Jie į mus žvelgia kaip į įmonės ateitį, savąją pamainą. O kai mumis tiki, tuomet ir patys jaučiamės tvirčiau, noriai tobulėjame“, – sakė gamybos direktorius M. Meliūnas. „Niekada nebuvo taip, kad pabudęs ryte galvočiau: „O ne, ir vėl į darbą reikia“, – jam antrino N. Baškevičius.
Pirkimų vadovas A. Šulys užsiminė, kad darbas gamyboje, kur tenka rūpintis ne tik serijine, bet ir vienetine sudėtingų įrenginių gamyba, niekada nebūna nuobodus. Jo uždavinys – visus derybinius ir logistinius iššūkius išspręsti taip, kad bendrovė nepritrūktų gamybai reikalingų medžiagų ir detalių. „Gamyboje rutinos nebūna. Tačiau kiekvienais darbo metais auga pasitikėjimas, žinau, kad sugebėsiu išspręsti bet kokią problemą. Todėl man ir patinka šis darbas“, – prisipažino pašnekovas.
Jauniems žmonėms svarbios ir karjeros galimybės: „Kiekvienas, ateidamas dirbti, galvoja apie atsakingesnes ir svarbesnes pareigas“, – sakė N. Baškevičius.
Pirmasis uždavinys – nepasiklysti
Paprašyti papasakoti apie savo pirmąją dieną Rokiškio mašinų gamykloje, visi kalbinti jaunuoliai įsiminė pirmąjį uždavinį – nepasiklysti cechuose. „Generalinis direktorius man parodė visus cechus. Galva svaigo: ten tiek erdvės, įvairiausių įrengimų. Galvojau, kad viena niekada nerasčiau išėjimo“, – prisipažino pardavimų vadybininkė D. Timofejeva.
„Uždavinys numeris pirmas man buvo – nepasiklysti“, – kolegei antrino meistras I. Gasiūnas. Tačiau netrukus painūs bendrovės koridoriai ir cechai šiems jaunuoliams tapo savi.
Nuo rėkimo…
krinta darbo našumas
Menka paslaptis, kad šiandieniniams specialistams gamybos organizavimas yra didelis iššūkis. Įmonių vadovai teigia, kad motyvuotų darbininkų vis mažiau, o ir tie, vos pramokę amato, skuba į Norvegijos ar Švedijos laivų statyklas. „Daugelis jaunuolių gyvena ne savo, o draugų gyvenimą. Jie kažkodėl mano, kad užsienyje pinigai nuo medžių it lapai raškomi. Tačiau ir ten, norint užsidirbti, reikia ir kalbą mokėti, ir būti kvalifikuotu specialistu“, – sakė P. Radzinauskas.
Gamybos direktorius M. Meliūnas pasigenda ir jaunų žmonių atsakomybės, pareigos jausmo, iniciatyvos. „Dar yra tokių, kurie, jei pirštu nebakstelėjai, tai ir nepadarys. Padarė kokią klaidą, nė už ką nepasakys, tikisi, kad nepastebėsime“, – sako jis. Ką su tokiais darbuotojais daryti? Aprėkti? „Su žmogumi reikia kalbėtis. Rėkimas nepadės, nes… nuo jo darbo našumas krinta“, – šmaikščiai paaiškino M. Meliūnas. Jis teigė, kad šios įmonės svarbiausias bruožas – tinkamas požiūris į žmogų, pasitikėjimas juo.
M. Meliūnui antrino ir kiti inžinieriai. Jie mano, kad su jaunimu įmonė sieja savo ateitį, lankstesnę, labiau iššūkiams pritaikytą požiūrį į darbą, atsakomybę, pareigą. Juk ir kviesdama aukštųjų mokyklų absolventus dirbti, mokydama juos profesinių paslapčių, bendrovė tikisi, kad jie čia pasiliks ilgam.
Aukštos pareigos – staigmena
M. Meliūnas Vilniaus edukologijos universitete studijavo fiziką ir technologiją. Prieš pusantrų metų grįžęs į Rokiškį įsidarbino gamykloje technologu. Šių metų pradžioje jam buvo pasiūlytos gamybos direktoriaus pareigos. „Tai man buvo didžiulė staigmena. Pasiūlymas, neslėpsiu, labai pradžiugino. Pareigos labai garbingos, bet ir atsakomybė – nežmoniška. Gamybos direktoriumi dirbu vos kelis mėnesius. Tam, kad tapčiau tvirtu vadovu, turiu dar daug tobulėti ir mokytis“, – sakė jis.
Ar ši atsakomybė slegia? „Jaučiu didelę paramą ir pasitikėjimą. Tačiau, jei tenka diegti kokį svarbų projektą, būna, kad ir naktį nepavyksta užmigti. Jaudinuosi, kad tik viskas vyktų sklandžiai. Nors gamyboje iššūkių pasitaiko, visko nesuplanuosi. Tačiau džiugina kolektyvo gebėjimas susitelkti ir darniai išspręsti įvairius uždavinius“, – sakė M. Meliūnas.
Veiklos netrūksta
Rokiškio jaunimas svajoja gyventi didmiesčiuose – ten aktyvus kultūrinis, sportinis gyvenimas, klesti klubai, barai. Ar Rokiškyje nenuobodu veikliems, išsilavinusiems, ambicingiems žmonėms? „Kokios problemos? Iki Vilniaus – dvi valandos kelio, tiek pat iki Rygos oro uosto. Taigi nesunku nulėkti pasigrožėti užsienio ar Lietuvos miestais, pasilinksminti“, – sakė A. Šulys.
N. Baškevičius džiaugėsi rajono sportiniu gyvenimu, naujais teniso kortais. O štai D. Timofejeva mielai lankosi įvairiose paskaitose, tobulina anglų kalbos įgūdžius. „Veikti mums tikrai yra ką, svarbu, kad būtų noro“, – juokėsi I. Gasiūnas.
Neapsimestinis entuziazmas, noras kurti ateitį Rokiškyje rodo – šis šešetukas jaunų specialistų jau tapo savais Rokiškio mašinų gamykloje. Paprašyti nusifotografuoti, jie nedvejodami sustojo prie įmonės diplomų ekspozicijos – tikisi, kad netrukus ją papuoš ir jų uždirbti apdovanojimai.
Projektą iš dalies remia Rokiškio rajono Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Lina Dūdaitė
