Rokiškėno Vygando Ališausko individualioji įmonė (IĮ) veikia 15 metų. Jos darbuotojai per metus uždengia kelis šimtus stogų. Krizės metu, kai kiti verslininkai dejavo dėl sumažėjusių užsakymų, V.Ališauskas plėtė veiklą ir investavo į naujo cecho statybą.
Pradėjo nuo nulio
Šiandien V.Ališausko IĮ įsitvirtinusi ne tik Rokiškyje, bet ir Anykščiuose, Zarasuose, Kupiškyje, Ukmergėje, Vilniuje, Kaune. Ji siūlo ne tik stogų dengimo paslaugą, bet ir prekiauja stogų įranga bei medžiagomis. „Stengiamės, kad klientas vienoje vietoje rastų visas jam reikalingas paslaugas ir prekes“, – sakė verslininkas. Įmonėje dirba 18 darbuotojų, kasmet uždengiama po kelis šimtus stogų.
„Veiklą pradėjau, galima sakyti, nuo nulio. Iš pradžių įsigijau verslo liudijimą ir pats dengiau stogus. Suskaičiavau, kad savo rankomis jų uždengiau apie 300. Domėjausi statybos naujovėmis, moderniomis medžiagomis, mokiausi, tobulėjau. Plėčiau veiklą, įregistravau įmonę“, – apie verslo pradžią pasakojo V.Ališauskas.
Šiandien įmonė didžiuojasi galėdama savo klientams pasiūlyti apvaliąją lietaus vandens nutekėjimo sistemą. V.Ališausko IĮ – vienintelė Lietuvoje jos gamintoja. „Šios sistemos gamyba – pakankamai sudėtinga, todėl vietos gamintojams nedrąsu jos imtis. Tokios sistemos importuojamos iš Skandinavijos šalių. Kainuoja jų pervežimas, o dar prekybininkai užsideda antkainius. O mūsų sistema – tiesiai iš gamintojo, todėl klientas pirkdamas sutaupo“, – aiškino verslininkas.
Darbų nestinga
Anot pašnekovo, stogų dengimo užsakymų skaičių lemia orai ir šalies ekonominė situacija. „Per 15 metų pasitaikė vos trys itin speiguotos ir sniegingos žiemos, kai neturėjome darbo“, – sakė jis. Ekonominė situacija taip pat veikia stogdengių rinką. Tačiau darbo nestigo ir sunkmečiu. Mat sovietmečiu statytų gyvenamųjų namų šiferiniai stogai neatlaiko aplinkos poveikio ir juos būtina keisti. Šioje rinkoje V.Ališausko IĮ konkurentų Rokiškyje nėra. Stogų dengimo paslaugas siūlo tik su verslo liudijimais dirbantys ar nelegalūs meistrai.
Pasak V.Ališausko, gerai uždengtas stogas atlaiko pusšimtį metų. Tačiau rokiškėnai juos keičia gerokai dažniau. Mat kai kuriems nauja spalvinga namo „kepurė“ – tai priežastis pasipuikuoti prieš kaimynus, tad ją maino kas 10-15 metų. „Pakeitus stogą, namas tarsi atgyja“, – sakė verslininkas.
Kitiems stogas tarnauja gerokai trumpiau, nei buvo numatyta, nes jo šeimininkai taupė medžiagoms ar pasirinko netinkamus meistrus. „Pavyzdžiui, pirko pigesnę, vidaus patalpoms skirtą skardą, kurioje mažiau cinko. Visam stogui, kurio dengimo sąmata – per 20 tūkst. Lt, medžiagoms sutaupė gal 200 Lt. Ši suma – katino ašaros. Užtat stogas kur kas mažiau atsparus aplinkos poveikiui ir tarnauja gerokai trumpiau“, – aiškino verslininkas.
Kita bėda – prastos medžiagos. „Suprantamas verslininkų noras siūlyti pigesnes paslaugas. Tačiau mes renkamės tik patikimų partnerių kokybiškas medžiagas, nuolatos sekame ir tikriname jų kokybę. Užtat per 15 veiklos metų tik dviem iš tūkstančių mūsų dengtų stogų taikėme garantinį remontą. Užteko tiekėjams nusiųsti pažeistos dangos nuotraukas ir šie nedelsdami atsiuntė naują“, – pasakojo V.Ališauskas. Jis teigė, kad kaimyniniame mieste kolegos verslininkai nusprendė pataupyti medžiagoms ir… bankrutavo – dėl nekokybiškos dangos jie turėjo taikyti garantinį taisymą, pašlijo tos įmonės reputacija.
Nemenka bėda ir savamokslių meistrų dengti stogai. „Kaip toje patarlėje: šykštus moka dukart. Kasmet kreipiasi bent po 3-4 klientus, kurie prašo ištaisyti ankstesnių meistrų broką. Dar yra nemažai žmonių, kurie mano, kad stogą uždengti – nesudėtingas darbas. Todėl jo imasi patys, konsultuojasi su kaimynais ar samdo vadinamuosius visų galų specialistus. Rezultatas – netinkamai uždengtas stogas ir sugadintos medžiagos. Darbus turi atlikti specialistai, jie privalo teikti garantiją“, – įsitikinęs verslininkas. Jis mano, kad samdant meistrus neverta aklai pasitikėti jų pasakojimais ar skelbimais. „Verta nuvažiuoti pas ankstesnius jų klientus ir pasiklausti jų nuomonės apie atliktus darbus“, – teigė V.Ališauskas.
Saugo ir puoselėja
Stogdengiams tenka ne tik taisyti kitų meistrų darbo broką, bet ir būti kaimynų ginčų arbitrais. „Jei name yra bent du savininkai, dengiant stogą tarp jų dažnai įsiplieskia nesutarimai“, – sakė V.Ališauskas. Dažniausiai savininkai ginčijasi dėl stogo spalvos, medžiagų kainos ir kokybės. Vis dėlto jis pataria kaimynams susitarti: mat kartu dengti stogą yra kur kas pigiau nei kiekvienam atskirai.
Egzistuoja ir stogų mados. Norintieji išsiskirti iš kaimynų mieliau renkasi ryškų, raudoną stogą. O norintieji, kad jų namai susilietų su aplinka, – rudą ar žalią. Anksčiau buvo populiarios plastikinės apdailos medžiagos, kurias rokiškėnai vertino už jų ilgaamžiškumą. Dabar dominuoja medis – namų savininkai ėmė vertinti natūralumą. Į madą grįžta namų balkonėliai, išnaudojamos palėpių erdvės. Atskirų Lietuvos etnografinių regionų ribas, anot V.Ališausko, galima atskirti net pagal lietaus vandens nutekėjimo sistemas: štai Aukštaitijoje jos dažniausiai kvadratinės, o Vilniuje, Kaune, Klaipėdos krašte – apvaliosios.
Anot pašnekovo, didžiausi stogų priešai – gandrai ir medžiai. Jei sparnuočiai susisuko lizdą ant namo stogo, šis ilgai netarnaus – paukščių išmatos itin graužia skardą. Taupumo sumetimais rokiškėnai atsisako prie pat namų augančių medžių ar fasadus dabinusių vijoklių. Pastarieji ardo namo sienas. O štai arti esantys medžiai suteikia pavėsį, ant stogo kaupiasi drėgmė, į lietaus vandens nutekėjimo sistemą krenta lapai ir ją užkemša. Dėl šių priežasčių stogo danga tarnauja gerokai trumpiau.
Keičia pavadinimą, plečia veiklą
Aukštaitijos rinką užkariavusiai V.Ališausko IĮ darbo nestinga. Sunkmečiu įmonė Ąžuolų gatvėje pradėjo statyti naują erdvų cechą. Jis net keturis kartus didesnis už ankstesnes gamybos patalpas. Kodėl verslininkas investavo į statybas, jei mieste galima išsinuomoti ar nusipirkti patalpas? „Mums svarbiausia – patogumas. Įsikūrėme miesto centre, mus žino klientai. Naujas patalpas statėme pagal savo poreikius. Kartais senas pritaikyti veiklai būna kur kas sudėtingiau. Cechas erdvus ir patogus, o administracinės patalpos – jaukios, primenančios namus“, – sakė V.Ališauskas.
Besiplečianti įmonė netrukus pakeis pavadinimą: ji taps UAB „Stogviga“.
Po emigracijos – savas masažo salonas
Dalia ZIBOLIENĖ
Rokiškietė, aštuonerius metus dirbusi Didžiojoje Britanijoje, nutarė grįžti į gimtinę ir imtis nuosavo verslo – moteris atidarė masažo saloną. Kūno kultūros pedagogei pakeisti specialybę padėjo Darbo birža.
Beveik prieš dešimtmetį Valerija Maciulevičienė neteko darbo: uždarius Aleksandravėlės (Obelių sen.) mokyklą, kūno kultūros mokytoja bandė ieškotis pamokų kitose švietimo įstaigose, tačiau jų gavo labai nedaug. Nedarbas paskatino moterį emigruoti. Aštuonerius metus ji dirbo Didžiosios Britanijos viešbučių paslaugų sektoriuje. „Važiavau užsidirbti, o sukaupusi pakankamą pinigų sumą nutariau grįžti. Parvykimo nebenorėjau atidėlioti, nes būtų per vėlu kurti nors ir nedidelį, bet nuosavą verslą“, – pasakojo moteris.
V.Maciulevičienė nutarė atidaryti masažo saloną. Užsukusi į Rokiškio darbo biržą teiravosi, kur galėtų baigti masažuotojos kursus. SPA masažų ir Rytų terapijos pagrindų jai pasiūlė mokytis VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filiale. Per penketą savaičių moteris susipažino su masažuotojo darbo specifika, profesine etika, įgijo sveikos gyvensenos, aromaterapijos žinių, sužinojo apie natūralius kosmetinius produktus, o praktinių užsiėmimų metu išmoko atlikti klasikinį masažą rytietiškais judesiais, anticeliulitinį, atpalaiduojamąjį, medaus, aromaterapinį masažus, odos šveitimo ir įvyniojimo procedūras, įgijo limfodrenažinio masažo pagrindus. Klientui pageidaujant, V.Maciulevičienė gali sudaryti individualią programą.
„Masažas ir Rytų terapija gydo ne tik kūną, bet ir sielą. Tai savotiškas gydymo menas, kuris atpalaiduoja visą organizmą, protą, balansuoja jausmus, panaikina stresą, stiprina imuninę sistemą, aktyvuoja organus, suteikia energijos“, – pasakojo V.Maciulevičienė, girdama mokymų vadovę SPA specialistę Renatą Kaminskienę. Beje, minėti mokymai skirti tik medicininį išsilavinimą turintiems žmonėms. V.Maciulevičienei pasisekė: ji Lietuvos sporto universitete baigusi kūno kultūros pedagogiką ir išklausiusi medicinos kursą.
Baigusi mokymus Druskininkuose V.Maciulevičienė išsinuomojo patalpas ir įrengė jose nedidelį, tačiau jaukų saloną. Neatsitiktinai jį pavadino „Valeo“. Lotynų kilmės vardas Valerija kilęs nuo žodžio valoe, kuris reiškia „būti sveikam“. Moteris džiaugėsi naujuoju savo darbu, sakė atradusi save. „Geras masažuotojas turi mylėti kliento kūną“, – rodydama elektra šildomą modernų masažo stalą, kalbėjo V.Maciulevičienė. Ji nesibaimina konkurentų, nes mano, kad kiekvienas specialistas suras savo klientus.
Darbo birža į specialistės perkvalifikavimą investavo 5 tūkst. 82 Lt: beveik pusė sumos buvo skirta mokymams, kita – stipendijai, kelionėms ir apgyvendinimui. Masažo salono atidaryme dalyvavęs Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus vedėjas Virginijus Strazdas džiaugėsi, jog valstybės pinigai nenuėjo veltui: perkvalifikuotas žmogus džiaugiasi nauju darbu, su juo sieja savo ateitį.
Šiuo metu biržos Rokiškio skyrius į profesinius mokymus yra išsiuntęs 43 darbo ieškančius žmones. Anot V.Strazdo, kartais Darbo biržos klientai nesiima jokios iniciatyvos, nenori dalyvauti perkvalifikavimo programose, nes mano, kad privačiam verslui įkurti reikalingos šimtatūkstantinės investicijos. V.Maciulevičienės pavyzdys tai paneigia: salono savininkė paskaičiavo, jog kabineto įrengimas, masažo stalo, baldų bei kitų reikalingų priemonių įsigijimas, dokumentų tvarkymas jai kainavo per 7 tūkst. Lt.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Lina DŪDAITĖ
