Rokiškio liaudies teatro aktoriai pradėjo repetuoti Mariaus Ivaškevičiaus vieno veiksmo pjesę „Malyš“. Ją stato režisierius Eligijus Daugnora. Tai dviguba meilės istorija karo, tremties ir pokario fone…
Siužetas
Pjesėje pasakojama apie dviejų kaimo šeimų gyvenimą – lietuvių Tėvo ir jo dukters Silvijos bei rusų Motinos ir jos sūnaus Lipnios.
Tėvą ištremia į Sibirą, o jo dukra lieka Lietuvoje. Sibire Tėvas susiranda moterį – Lionios mamą. Ši gali jam duoti „kepurę ir kailinius“, nes vyras Sibire atsidūrė kaip stovįs. Lietuviai tremtiniai už ryšį su ruse tautietį smerkia. „Tie, kurie prasidėdavo su rusais, buvo niekinami, vadinami išgamomis“, – sakė režisierius.
Kita siužeto linija apie tai, kaip Lionia karui baigiantis atkeliauja į Silvijos namus „vaduoti“ Lietuvos.
Pjesės esmė – išskirtų šeimos narių laiškai.
Svarbiausia
Tačiau svarbiausia pjesėje – ne tremtis. Ji – tik fonas. “Autorius nenori dramatizuoti istorijos detalių. Labiausiai jam rūpi meilės istorijos“, – svarstė p. Eligijus.
Kodėl po Justino Marcinkevičiaus „Ikaro“, Juozo Tumo–Vaižganto „Nebylio“ režisierius rinkosi būtent šią medžiagą? „Man patiko pjesės neįprastumas. Herojai bendrauja per atstumą, laiškais. Tai suteikia galimybę originaliems režisūriniams sprendimams. O pats tekstas man primena Romualdo Granausko „Rožės pražydėjimą tamsoje“. Nėra autoriaus pastabų, tekstą gali dėlioti kaip nori“, – kalbėjo p. Daugnora.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
