Lietuviškų saldainių dėželė – puikus šventinio vakaro akcentas, šiltas suvenyras draugams ir verslo partneriams užsienyje. O kiek žinių, kūrybingumo ir darbo joje slypi! “Prancūzai kalba: saldainį kuria protas ir širdis. Juk kakava ir šokoladas tokie pat visame pasaulyje, tačiau kiek skirtingų skonių galima iš jų išgauti”, – sakė UAB “Rūta” direktorius Algirdas Gluodas.
Turtinga istorija
UAB “Rūta” – seniausiomis tradicijomis garsėjantis šalies saldainių fabrikas. Lietuvos konditerijos pramonė turtinga senomis tradicijomis, o Šiaulių kraštas buvo carinės šokolado pramonės centras. 1911 m. šiaulietis Antanas Gricevičius su partneriu įkūrė saldainių fabriką “Birutė”. O po poros metų A.Gricevičius su žmona Juzefa ant nediduko medinio namelio sienos prikalė iškabą- saldainių fabrikas “Rūta”. “Tai buvo šios šeimos verslo ištakos. A.Gricevičius – mūsų šalies pramonės flagmanas. Apie šios įmonės lietuviškumą liudija jos tautiškas vardas”, – “Gimtajam Rokiškiui” pasakojo UAB “Rūta” direktorius A.Gluodas.
Kartu su direktoriumi nusikėlėme į 1923-iuosius: tais metais buvo pastatyti keli mūriniai pastatai, atsirado galimybė plėsti bei tobulinti gamybą. “Rūtoje” tuomet dirbo 30 žmonių… Šalyje veikė dar keletas konditerijos fabrikų, tačiau bene labiausia plėtėsi “Rūtos” gamybos apimtys: tarpukariu čia dirbo per 60 šiauliečių, gaminta net 300 pavadinimų saldainiai. Įmonės šeimininkas turėjo įgimtą konditerio talentą: smetoniškosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos jo sukurtus saldainius net keturis kartus įvertino Lietuvos aukso medaliais. 1929 m. “Rūtos” saldainiai pelnė Didįjį prizą Italijoje, 1931 m. – aukso medalį Didžiojoje Britanijoje.
Įvertinti
Ir šiandien UAB “Rūta” puoselėja tarpukario tradicijas bei siūlo pirkėjams originalią, išskirtinio skonio produkciją. Čia gaminama per 300 pavadinimų saldainių. Įmonėje veikia 7 gamybos cechai, juose dirba apie 230 darbuotojų. Bendrovė pelnytai didžiuojasi ypač moderniomis technologine ir mikrobiologijos laboratorijomis, kuriose tikrinama žaliavų, pusgaminių ir gatavų produktų kokybė. Visų šalies didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių – smaližiai lankosi “Rūtos” firminėse parduotuvėse. Lietuvoje tokių yra 11. Kalėdų Senelis Rokiškio vaikams saldainius pirks irgi firminėje šios bendrovės parduotuvėje, įsikūrusioje Jaunystės g. 1.
UAB “Rūta” produkcija įvertinta Lietuvos ir tarptautinių parodų medaliais. Net 12 rūšių saldainiai ir jų rinkiniai pelnė konkurso “Lietuvos metų gaminys” aukso medalius. Šiemet tokiu medaliu apdovanotas saldainių rinkinys “Želė saldainiai su uogomis”. Tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje “BAF 2006” dražė “Žara” pelnė diplomą, o saldainių rinkinys “Rūta” – medalį. 2009 m. pastarasis saldainių rinkinys pelnė Maskvoje vykusios tarptautinės parodos “PRODEXPO” konkurso “Geriausias gaminys” sidabro medalį. 2010 m. šios parodos bronzos medalį pelnė saldainių rinkinys “Gintaro kelias”. 2008 m. šalies konkursą “Inovacijų prizas” laimėjo saldainiai “Staigmena”.
Konservatyvūs pirkėjai
Ar šie medaliai ir titulai UAB “Rūtai” atveria užsienio pirkėjų širdis ir pinigines? Pasak bendrovės direktoriaus A.Gluodo, per metus įmonė pagamina apie 1500 t produkcijos, eksportui skiriama apie 20 proc. gaminių. Daugiausia saldainių siunčiama į Vokietiją ir Estiją, šiek tiek mažiau – į Rusiją, Latviją, Lenkiją, nedidelės saldumynų partijos keliauja į lietuviškas parduotuves Anglijoje ir Airijoje.
Įmonė galėtų plėsti eksportą, tačiau užkariauti itin konservatyvias Vakarų Europos rinkas sudėtinga. Įsitvirtinti Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Šveicarijos parduotuvių lentynose praktiškai neįmanoma: ten šokolado ir saldumynų pramonė turi šimtametes tradicijas, pirkėjai yra savo šalies prekės ženklų patriotai. “Prancūzijoje kiekviename miestelyje yra vadinamasis “Metre de Chocholat” žmogus, gaminantis gurmaniškus saldainius”, – pasakojo p. Gluodas.
Užsieniečiai, kaip ir mes, dovanoms, reprezentacijai, lauktuvėms perka saldainių rinkinius dėželėse. Tik vakarietis pirkėjas iš keliolikos rūšių dėželių niekada nesirinks nežinomo prekės ženklo, anksčiau neragautų saldainių. “Jie bijo apsikvailinti, įteikę neskanią dovaną”, – pasakojo UAB “Rūta” direktorius. Reklamuoti, populiarinti prekės ženklą užsienyje reikia milijoninių investicijų, tą prabangą sau gali leisti tik didžiosios tarptautinės kompanijos.
O kur dar įvairių šalių specifika! Antai nusiuntusi bandomąją produkcijos partiją į Japoniją, “Rūtos” įmonė sulaukė japonų kritikos: šiauliečiai gaminiuose naudoja joduotą druską, kurią vertina tik europiečiai, o japonams jodo netrūksta. Nemenką japoniškojo raciono dalį sudaro švieži jūros produktai ir papildomas jo kiekis druskoje jiems nereikalingas.
Puikiu šokoladu garsėjančių šalių rinkas saugo ir itin griežti saldainių bei šokolado kokybę kontroliuojantys įstatymai: Šveicarijoje, Belgijoje, Prancūzijoje joks gaminys negali būti vadinamas šokoladiniu, jei jame yra nors lašas kitokių augalinių riebalų nei kakavos sviestas.
“Šventasis” riešutas
Vakarietiški saldainiai – būtinai su lazdyno riešutais. “Jei vokiečiui, prancūzui ar austrui pasiūlysime paskanauti 20 skirtingų rūšių saldainių, tarp kurių tik du tebus su riešutais, tai tuos du jis ir išrinks skaniausiais. Į Lietuvoje mėgstamus įdomesnių skonių saldainius su vaisių, uogų įdarais dažnas užsienietis nė dėmesio nekreiptų”, – aiškino p. Gluodas.
Kaip UAB “Rūta” pavyko “prisijaukinti” išrankius ir aikštingus Vokietijos saldainių valgytojus? Bendrovės direktoriaus teigimu, sėkmę lėmė asmeninės pažintys: žinomos Vokietijos konditerijos įmonės “Weinrich” vadovas viešėjo pas draugus Lietuvoje, o šie jį pavaišino “Rūtos” saldainiais. Šie sužavėjo Vokietijos kompanijos vadovą, ir jis panoro bendradarbiauti su kolega iš Šiaulių. “”Rūtos” saldainiai vokiečiams siūlomi “Vivane”, “Natura” prekės ženklais”, – pasakojo p. Gluodas ir pridūrė, jog užsieniečius labiausia domina ekologiška įmonės produkcija. Beje, “Rūta” – pirmasis Lietuvos saldainių fabrikas, pasiūlęs smaližiams ekologišką produkciją: gamyboje naudojama daug vietinių natūralių augalinių žaliavų – uogų, vaisių, medaus produktų.
Naujausios technologijos
Posūkis į natūralumą – ne atsitiktinis. Maisto pramonę užliejusi dirbtinių produktų banga – ne pats geriausias sprendimas. Tai rodo ir įmonės patirtis. “Kitados mūsų bendrovė pakluso populiariai tendencijai vietoj natūralių žaliavų naudoti sintetinius jų pakaitalus: kakavos sviestą keitėme palmių aliejumi ar kitais augaliniais riebalais… Deja, tai nepasiteisino. 1995-1996 m. mūsų produkcija susidomėjo garsioji aviakompanija “Air France” bei šokolado distributorė “Thom”. Mes joms negalėjome pasiūlyti tikrų, natūralių produktų”, – šyptelėjo p. Gluodas.
Dabartinė įmonės kryptis – natūralūs produktai. Jų “Rūta” siūlo įvairiausių skonių ir rūšių: nuo marmeladinių saldainių su šaltalankiais ar šermukšniais, iki ypatingojo skonio dražė su džiovintomis aktinidijomis, braškėmis, mėlynėmis. Aukštųjų technologijų dėka šios uogos nepraranda nė miligramo vertingųjų maistinių medžiagų bei vitaminų, išsaugo puikų skonį, kvapą ir išvaizdą.
“Rūta” su partneriais pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti liofilizacijos technologiją: uogos ir vaisiai, vakuume džiovinami itin žemoje (-80°C) temperatūroje, išlaiko tą patį tūrį ir formą, skonį, kvapą. Tačiau tai ganėtinai brangi technologija: pagaminti 1 kg liofilizuotų braškių reikia per 160 kg šviežių uogų. Taip apdorojamos ne tik braškės, bet ir mūsų šalyje auginamos aktinidijos. Pastarosios vitamino C kiekiu daug kartų lenkia citrusinius vaisius. “Užtenka suvalgyti tris dražė, ir gausite visos dienos vitamino C normą”, – apie ypatingą skanėstą – baltuoju šokoladu aplietas aktinidijas pasakojo p. Gluodas.
Įmonė kuria vis naujas inovacijas, naudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, bendradarbiaudama su šalies universitetais, tyrimų centrais. Būtent tai padėjo sukurti technologiją, kaip pratęsti saldainių galiojimo laiką, naudojant natūralius priedus – vitaminus C, D, E.
Jautrus produktas
Naujausios mokslinės technologijos garantuoja aukštą gaminių kokybę. O ją užtikrinti nelengva: šokoladas, saldainiai, kaip direktorius sako, jautrūs aplinkai produktai. Optimaliausia juos sandėliuoti ar transportuoti palaikant pastovią 18°C temperatūrą: jei bus per šilta, ims tirpti glaistui naudojamas kakavos sviestas – saldainį “papuoš” pilkos apnašos. Tokios atsiras ir tuomet, jei gaminiai bus laikomi per šaltai: ims kristalizuotis juose esantis cukrus. “Tinkamos temperatūros išlaikymas, ypač vasarą, – sunkus uždavinys viso pasaulio konditeriams. Nemažai užsienio fabrikų nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens net nutraukia gamybą, o darbuotojai išleidžiami atostogų”, – pasakojo p. Gluodas.
Galimybę net per karščius gaminti kokybišką produkciją įmonei užtikrina itin aukšta kontrolės sistema. Į fabriko cechus darbuotojai įleidžiami tik su specialia apranga ir perėję dezinfekcinius kilimėlius. Jie privalo nuolat dėvėti apsauginę kepurę, pirštines, ryšėti kaukę, plauti rankas. “Nesilaikantiems gresia net atleidimas iš darbo. Mes gerbiame pirkėjus ir stengiamės, kad juos pasiektų tik aukščiausios kokybės produkcija”, – pasakojo UAB “Rūta” direktorius.
Saldainio rūbas
Saldainis vilioja ne tik puikiu skoniu, aukšta kokybe, bet ir spalvinga pakuote. Kiek pirkėjui atsieina ryškiaspalvis skanėsto popierėlis? Pasak p. Gluodo, popierėlis tesudaro kelis procentus kainos, o jų rinkinio dėžutė – net iki 10 proc. galutinės gaminio vertės. Kai kurios ypač dailios ir prabangios dėželės gaminamos Prancūzijoje, kiekvienos kaina siekia 5 eurus.
Išlieka ir saldainių popierėlių mados: kuklų ir santūrų jų dizainą mėgsta Vakarų europiečiai, o Rytų Europoje patinka ryškiaspalvės pakuotės. “Jas renkamės iš 10-100 skirtingų variantų. Deja, reikia pripažinti, kad su Lietuvos dailininkais ir dizaineriais mums nelengva sutarti: niekaip nepavyksta rasti kompromiso tarp jų siūlomo “meno-menui” ir visuomenei patinkančio dizaino. Jauni dailininkai kuria ultramodernius, tačiau ne itin patrauklius popierėlius”, – pasakojo p. Gluodas. Tad UAB “Rūta”, ieškanti gražiausius saldainių “drabužėlius” kuriančių dizainerių, dairosi ir į kaimyninę Latviją. Nėra abejonės: įspūdingos pakuotės verta ieškoti: kuo gražesnis popierėlis, tuo perkamesni saldainiai.
Lina Dūdaitė
