Rokiškio rajone yra 53 tūkst. hektarų miškų, iš jų 21,5 tūkst. ha saugo valstybė. Išskirtinai rūpinamasi apie 10 proc. rajono miškų. Tai – įvairūs draustiniai, rezervatai, parkai. Juose – retos augalų ar gyvūnų rūšys, ypatingi medžiai. Gamtininkų ir ekologų iniciatyva kasmet saugomų teritorijų daugėja.
Gaisro negesintų…
Rokiškio miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius Julius Adamonis sakė, kad saugomų teritorijų yra įvairių. Nuo seno valstybė saugo šalies draustinius bei rezervatus. Tarp jų – mūsų rajono Suvainiškio ir Petriošiškio telmologiniai draustiniai ir, žinoma, miškų puošmena – Sartų ežero pakrantėse išsidėsčiusi Dusetų giria, priklausanti Sartų regioniniam parkui, kuris įkurtas 1992 m. Iki 2009-ųjų Dusetų girios rezervatas apėmė 72 ha. Gamtininkų iniciatyva per pastaruosius trejus metus jis išplėstas iki 200 ha. “Šiame rezervate nevykdoma jokia veikla, čia gamta vystosi natūraliai. Juokaujama: jeigu rezervate kiltų gaisras, jis nebūtų gesinamas… Svarbiausia būtų apsaugoti aplinkinius miškus”, – sakė p. Adamonis.
Naujos teritorijos
“Kai kurios miškų teritorijos buvo saugomos ir anksčiau, tačiau kai 1992 m. Europos Sąjungos šalys priėmė Buveinių direktyvą, Lietuvoje imta ieškoti vietų, kuriose gyvena reti organizmai. Beje, ne vien augalai, bet visa ekosistema”, – teigė p. Adamonis. Priėmus minėtą direktyvą buvo pradėtas kurti vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas “Natura 2000”. Jis taip pat skatina ieškoti vertingų objektų: saugotinų miškų, laukų, ežerėlių, juose gyvenančių paukščių ir kitokių gyvių.
Projekto “Natura 2000” pagrindu surastų vietovių sąrašas siūlomas aplinkos ministrui. Jeigu minėtas sąrašas patvirtinamas, tuomet jis pateikiamas Europos Komisijai. “Taip vyksta vertingų objektų ieškojimo procesas, kurio tikslas – steigti naujas saugomas teritorijas”, – sakė p. Adamonis. Įgyvendinant šį projektą 2009 m. Rokiškio rajone įsteigti telmologiniai draustiniai – Gaidžiabalės Samaninės (Juodupės sen.) ir Konstantinavos (Kazliškio sen.) bei Čedaso ornitologinis draustinis, kuriame gyvena vienas karūnuojamų paukščių – juodoji žuvėdra.
Kur vanduo, ten gyvybė
Gaidžiabalės ir Konstantinavos draustinių pagrindas – pelkinės buveinės. Anot p. Adamonio, daugiausia saugomų teritorijų, atrastų įgyvendinant “Natura 2000” projektą, plotų užima pelkės ir plačialapiai miškai. Inžinierius sakė, jog pelkės yra sukaupusios 10 proc. visos planetos gėlo vandens. Jos švelnina sausrų padarinius. Per milijonus metų vandens buveinės sukaupusios tiek anglies dvideginio, kiek jo yra visoje atmosferoje. Jeigu pelkes aktyviai eksploatuotume, siektume jas paversti produktyviais plotais, sausinti, beatodairiškai kūrenti, išlaisvintume čia “užrakintą” anglį. O tai turėtų įtakos klimato kaitai. Todėl, anot miškininko, labai svarbu išsaugoti natūralias pelkes. “Kur vanduo, ten ir gyvybė bei retų rūšių įvairovė”, – sakė p. Adamonis.
Draudimai
Saugomose teritorijose numatyta draudimų: negalima plynai kirsti miško 100 m spinduliu nuo pelkinių buveinių, pelkių sausinti, naudoti chemikalų. “Miškų priežiūrai apskritai įsipareigota mažinti chemikalų naudojimą”, – sakė p. Adamonis.
Plačialapių miškų buveinėse miškininkai paiso reikalavimo kaupti vadinamąją negyvą medieną ir nekirsti sausuolių. Mat tik negyvoj medienoj vystosi kai kurios kerpių, grybų, samanų, vabzdžių rūšys.
Reti augalai
Pasakodamas apie Dusetų girią miškininkas J.Adamonis akcentavo, kad joje gausu samanų, grybų, įtrauktų ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir saugotinų Europos lygiu. Tarkim, dvilapis purvuolis priskirtas prie retų Europos augalų. Iš Lietuvos retų augalų Dusetų girioje aptinkamas mėlynasis palemonas, meškinis česnakas, kerpė, vadinama plačiąja platuže. Ji taip pat aptinkama Obelių girininkijos Lugariškio miške ir Pandėlio girioje. Miškininkas sakė, jog tokiems augalams augti reikia ypatingų sąlygų: miškas pirmiausia turi būti pakankamai senas, jame nevystoma ūkinė veikla. Pavyzdžiui, 60 metų beržyne, nors ūkiniame miške jis laikomas brandžiu, rasti retą rūšį vargu ar įmanoma. Miškas turi būti 80, 90 ar 100 metų – beveik gamtinės brandos. Tokiame jau aptinkama retų augalų, kerpių, samanų. “Vargu ar ką išskirtinio rasi ir 150 metų pušyne. Nebent jame nebuvo vykdoma jokia ūkinė veikla, nekirsti medžiai”, – profesijos subtilybėmis dalijosi miškininkas.
Draustiniai neįsteigti
Rajono miškuose, anot p. Adamonio, yra nedaug paukščių saugojimo teritorijų. Vyžuonos-Šaltojos upių slėnyje saugomos griežlės. Saugotini ir Nemunėlio upių slėniai. Pernai aplinkos ministras visą Sartų regioninį parką, išskyrus gyvenamąsias vietoves ir Dusetų urbanistinį draustinį, patvirtino Europai svarbia paukščių apsaugos teritorija. Čia ypatingas dėmesys bus skiriamas vapsvaėdžiui, plovinėms vištelėms, tripirščiams geniams ir žvirblinei pelėdai. Rajone taip pat saugomos 140 retų stambiųjų paukščių lizdavietės. Aplink jas miškas nekertamas 50-200 m spinduliu. Tarp saugomų paukščių – jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, juodasis gandras. Tiesa, minėtose vietovėse paukščių draustiniai dar neįsteigti.
Mokė švedai
Miškininkas J.Adamonis priminė, jog visi valstybiniai miškai sertifikuoti pagal Tarptautinį miškų valdymo tarybos standartą. Miškininkai įpareigoti savanoriškai arba nevyriausybiniu lygmeniu ieškoti ir tų saugomų vertybių, kurių nepastebėjo ekologai, gamtininkai, mokslininkai. Vieni tokių objektų – vadinamosios kertinės miško buveinės. Jos gali būti labai nedidelės, vos vieno medžio, tarkim, ypatingo ąžuolo, uosio, pušies, arba siekti kelias dešimtis hektarų. Tokios buveinės skaičiuojamos ne tik valstybiniuose miškuose.
2001-2004 m. Lietuvos miškuose buvo vykdomas inventorizavimo projektas, kurį finansavo Lietuvos ir Švedijos aplinkos apsaugos ministerijos. Tuomet buvo organizuojami mokymai, kaip atrasti išskirtinius miško objektus. Iš pradžių į darbą įtraukti gamtininkai ir ekologai. Vėliau kiekvienoje urėdijoje apmokyti darbuotojai. Rokiškio rajone p. Adamonis buvo tas žmogus, kurį švedai išmokė, kaip ieškoti buveinių. Miškininkas klaidžiojo po visus rajono miškus – privačius bei valstybinius – ir su švedų dovanota dešimt kartų didinančia lūpa ieškojo miško vertybių. Šiuo metu miškų urėdija savanoriškai saugo 123 kertines miško buveines, užimančias 355 ha ir išsibarsčiusias beveik visuose rajono miškuose. Tarp jų, anot p. Adamonio, yra tikrų deimančiukų. Pavyzdžiui, pavieniai medžiai milžinai Dusetų girioje arba 170 metų skaičiuojantis eglynas Gylių miške Vyžuonos girininkijoje. “Saugomos rūšys paprastai būna gražios, ypatingos”, – dalijosi patirtimi p. Adamonis.
Gražiausios liepos
Taigi vienokiu ar kitokiu būdu yra saugoma 14 proc. valstybinių rajono miškų, valstybiniu lygmeniu – apie 10 proc. Tad rajono saugomi miškai atitinka Lietuvos vidurkį, mat šalyje taip pat saugoma 10 proc. miškų. Tarp saugotinų ne gamtiniu požiūriu p. Adamonis išskyrė genetinius pušies, liepos, eglės draustinius, kuriuose auga gražūs, tiesūs, aukšti, mažašakiai medžiai. Miškininkas sakė, kad mūsų rajonas gali didžiuotis liepos genetiniu draustiniu. Tokius draustinius turi tik Jurbarko ir Ukmergės miškų urėdijos.
Reda MILAKNIENĖ
